Tadas Kreišmontas
Nuo 2026 metų liepos 1-osios Latvijoje daliai būtiniausių maisto produktų pridėtinės vertės mokestis (PVM) sumažintas nuo 21 iki 12 proc. Atrodytų, kad bent šios prekės pas kaimynus turėtų kainuoti mažiau. Todėl naujienų portalas tv3.lt palygino tų pačių arba kuo panašesnių produktų kainas „Rimi“ parduotuvėse Lietuvoje ir Latvijoje.
Mažesnis PVM Latvijoje taikomas pienui, duonai, kiaušiniams ir šviežiai arba atšaldytai paukštienai. Lengvata galios vienerius metus – iki 2027 metų birželio 30-osios. Per šį laiką Latvijoje bus stebima, ar mažesnis mokestis iš tiesų atsispindi kainose ir ar jo naudą pajunta pirkėjai.
Palyginimui tv3.lt atrinko 15 kasdienių produktų. Kur buvo įmanoma, pasirinktos visiškai tos pačios prekės – to paties prekės ženklo, svorio ar talpos, kitais atvejais – kuo panašesnės. Kad akcijos neiškreiptų rezultato, lygintos įprastos kainos.
Į krepšelį pateko pienas, kiaušiniai, duona, vištienos filė, bananai, sviestas, jogurtas, sūris, cukrus, ryžiai, makaronai, kava, šokoladas, „Nutella“ ir „Coca-Cola“.
Palyginimą pradėjome nuo keturių prekių, kurioms Latvijoje PVM buvo sumažintas. Litras 2 proc. riebumo „Rimi“ pieno Latvijoje kainuoja 0,78 euro, Lietuvoje – 1,19 euro. Tad Latvijoje už tokį patį pieną reikėtų mokėti 41 centu mažiau.
Tačiau čia aiškus Latvijos pranašumas ir baigiasi vos prasidėjęs – kitos trys prekės ten pigesnės nėra. 10 M dydžio „Rimi Smart“ kiaušinių pakuotė Latvijoje kainuoja 2,40 euro, Lietuvoje – 2,25 euro. 500 gramų „Rimi“ vištienos krūtinėlės filė Latvijoje kainuoja 3,69 euro, o Lietuvoje – 3,49 euro.
Duonos kainos beveik nesiskiria. 500 gramų „Toste“ skrudinimo duona Latvijoje kainuoja 1,71 euro, Lietuvoje – 1,69 euro, tad skirtumas siekia vos 2 centus.
Sudėjus šias keturias prekes, skirtumo beveik nematyti. Latvijoje už pieną, kiaušinius, duoną ir vištienos filė reikėtų sumokėti 8,58 euro, Lietuvoje – 8,62 euro. Vadinasi, visas keturių produktų krepšelis Latvijoje pigesnis vos 4 centais, nors šioms prekėms ten taikomas 12 proc., o Lietuvoje – 21 proc. PVM.
Kai kur Lietuvoje – gerokai pigiau
Kitų kasdienių produktų kainos parodo dar didesnių skirtumų. Pavyzdžiui, 180 gramų „Rimi Smart“ sviesto Latvijoje kainuoja 1,39 euro, o Lietuvoje – 0,95 euro. Vadinasi, ta pati pakuotė Lietuvoje pigesnė 44 centais.
Tokio pat 400 gramų natūralaus graikiško „Rimi“ jogurto kainos skiriasi daugiau nei ketvirtadaliu – Latvijoje jis kainuoja 0,79 euro, Lietuvoje – 0,52 euro. Užtat 500 gramų „Rimi Tilsit“ sūrio abiejose šalyse reikėtų mokėti lygiai tiek pat – 3,99 euro. Beveik nesiskiria ir kilogramo cukraus kaina, kuris Latvijoje kainuoja 0,69 euro, Lietuvoje – 0,67 euro.
Tačiau ne visos likusios prekės pigesnės Lietuvoje. 800 gramų „Rimi Smart“ plikytų ryžių Latvijoje kainuoja 1,29 euro, Lietuvoje – 1,52 euro. „Barilla Spaghetti Nr. 5“ 500 gramų pakuotės įprasta kaina Latvijoje – 1,85 euro, o Lietuvoje – 1,89 euro.
Vienas didžiausių skirtumų visame palyginime – kavos kaina. 250 gramų „Lavazza Qualità Oro“ įprasta kaina Latvijos „Rimi“ siekia 11,59 euro, Lietuvos – 9,49 euro. Už tą pačią pakuotę Latvijoje tektų sumokėti 2,10 euro daugiau.
Tuo metu 90 gramų „Milka Happy Cows“ šokoladas abiejose šalyse kainuoja vienodai – 2,59 euro. 350 gramų „Nutella“ Latvijoje kainuoja 5,29 euro, Lietuvoje – 5,09 euro, o 1,5 litro „Coca-Cola“ – atitinkamai 2,65 ir 2,49 euro.
Net bananų kaina beveik vienoda – kilogramas „Cavendish“ bananų be akcijos Latvijoje kainuoja 1,19 euro, Lietuvoje – 1,15 euro.
Sudėjus visas 15 prekių Latvijoje tv3.lt surinktas krepšelis kainuotų 41,89 euro, o Lietuvoje – 38,97 euro. Vadinasi, už tas pačias ar kuo panašesnes prekes Lietuvoje reikėtų sumokėti 2,92 euro, arba maždaug 7,5 proc., mažiau.
Tai nereiškia, kad visas maistas Lietuvoje pigesnis nei Latvijoje – tai vieno 15 produktų krepšelio palyginimas, o kainos priklauso nuo prekės, gamintojo, prekybos tinklo ir akcijų. Tačiau palyginimas parodė, kad mažesnis PVM savaime dar negarantuoja mažesnės kainos.
Kodėl mažesnis PVM dar nereiškia mažesnės kainos?
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad toks Lietuvos ir Latvijos kainų palyginimas jos nestebina.
„Taip, tokie rezultatai nestebina, nes Latvijoje maisto kainų lygis jau kurį laiką aukštesnis nei Lietuvoje. Tai reiškia, kad maisto kainos Latvijoje istoriškai kilo šiek tiek sparčiau nei Lietuvoje. Tai Latvijos vartotojams ypač skausminga, nes atlyginimų augimas nebuvo toks spartus kaip pas mus“, – aiškina ekonomistė.
Paprasčiau tariant, Latvija PVM sumažino jau tada, kai maistas ten vidutiniškai kainavo daugiau nei Lietuvoje. I. Genytės-Pikčienės pateiktais „Eurostat“ duomenimis, 2025 metais maisto ir nealkoholinių gėrimų kainų lygis Latvijoje ES vidurkį viršijo 7,5 proc., Lietuvoje – 3 proc. Todėl net sumažinus PVM 9 procentiniais punktais konkreti prekė Latvijoje nebūtinai tampa pigesnė už tokią pačią Lietuvoje.
Be to, PVM sudaro tik dalį galutinės kainos. Ekonomistės skaičiavimu, taikant 21 proc. PVM pats mokestis sudaro 17,4 proc. galutinės kainos, o taikant 12 proc. tarifą – kiek mažiau nei 11 proc.
Likusią kainą lemia gamyba, tiekėjų kainos, transportas, elektra, sandėliavimas, darbuotojai, konkurencija ir prekybininko kainodara. Taigi valstybė gali sumažinti PVM, tačiau kitos kainos dalys Latvijoje vis tiek gali būti didesnės nei Lietuvoje.
Po PVM sumažinimo Latvijoje kainos jau krito
Vis dėlto pirmojo mėnesio duomenys rodo, kad mažesnis PVM Latvijoje bent kol kas atsispindėjo ir kainose. Liepą maistas ir nealkoholiniai gėrimai per mėnesį atpigo 2 proc., o per metus – 3,1 proc.
Latvijos statistikai nurodo, kad pigo ir dalis būtent tų produktų, kuriems nuo liepos taikomas mažesnis PVM – duona atpigo 5,8 proc., vištiena – 8 proc., nugriebtas pienas – 12,8 proc., o kiaušiniai – 7,6 proc.
Tad pirmasis rezultatas jau matomas, tačiau vieno mėnesio dar per maža spręsti, ar mažesnio PVM naudą pirkėjai jaus visus metus.
Be to, ekonomistė atkreipia dėmesį, kad maisto kainos Latvijoje šiemet ir iki lengvatos neaugo. Jos teigimu, pastaraisiais mėnesiais maisto kainos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, mažėjo net devyniose ES šalyse, tarp jų – ir Latvijoje. Tad viso kainų kritimo priskirti vien mažesniam PVM nereikėtų.
Dar prieš įsigaliojant lengvatai Latvijos valdžia susitarė su maisto gamintojais, perdirbėjais ir prekybininkais, kad mažesnis mokestis atsispindėtų galutinėse kainose. Numatyta stebėti ir prekybininkų prekių įsigijimo kainas bei antkainius.
I. Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad ilgainiui augant gamybos, transporto ar kitoms sąnaudoms dalis lengvatos gali pasiklysti pakeliui iki pirkėjo. Be to, nuolatinis kainų stebėjimas taip pat kainuoja valstybei.
Ar Lietuvai reikėtų daryti tą patį?
Latvijos pavyzdys iš pirmo žvilgsnio atrodo viliojantis – mokestis sumažintas, o būtent šių produktų kainos liepą krito. Tačiau I. Genytės-Pikčienės teigimu, Lietuvoje toks sprendimas turėtų ir kitą pusę. Sumažinus PVM mažiau pajamų gautų valstybės biudžetas, o mažesne kaina naudotųsi visi pirkėjai, nepriklausomai nuo jų pajamų.
Natūraliai kyla ir dar vienas praktiškai keblus klausimas – kuriems produktams PVM mažinti? Latvija pasirinko pieną, duoną, kiaušinius ir paukštieną. Tačiau, pavyzdžiui, vištienai ten taikomas mažesnis PVM, o kiaulienai – ne.
„Trečia, net ir bazinių maisto produktų vartojimo krepšeliai skiriasi, visada kils klausimų, kodėl pasirinkti būtent šie, o ne kurie nors kiti produktai. Skirtingi PVM tarifai netolimiems maisto produktams pakaitalams sukuria skirtingas galimybes konkuruoti. Pavyzdžiui, Latvijos atveju, kiaulienos gamintojai turėtų jaustis nuskriausti ir diskriminuojami, nes jų produkcijai PVM lengvatos nėra“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
Tad vien sumažinti mokestį neužtenka. Reikia nuspręsti, kuriems produktams lengvatą taikyti, kiek dėl jos neteks biudžetas ir kam ji iš tiesų padės. Vis dėlto ekonomistė neatmeta, kad jeigu Latvijoje laikina lengvata galiausiai taptų nuolatine, spaudimas analogišką sprendimą svarstyti Lietuvoje didėtų.
Mažesnį PVM labiausiai pajustų mažiausiai uždirbantys
Kuo žmogaus pajamos mažesnės, tuo didesnę jų dalį paprastai tenka skirti maistui. Todėl net kelių eurų skirtumas kasdieniame krepšelyje tokiam žmogui yra svarbesnis.
„Proporcingai, būtent žemiausias pajamas gaunančių gyventojų išlaidų struktūroje išlaidos maisto prekėms sudaro didžiausią dalį. Didėjant pajamoms, išlaidos maistui taip sparčiai nedidėja, išauga kitų prekių ir paslaugų krepšelio kategorijų reikšmė. Taigi, tokia lengvata santykinai būtų naudingiausia pažeidžiamiausiems žemiausias pajamas gaunantiems vartotojams“, – tvirtina ekonomistė.
Tačiau jeigu tikslas yra padėti būtent šiems žmonėms, valstybės pinigus galima nukreipti ir tiksliau. Ekonomistė kaip alternatyvas įvardija tiesioginę paramą, išmokas ar maisto korteles. Paprasčiau tariant, sumažinus PVM pigiau pirktų visi, o tikslinę paramą galima skirti būtent tiems žmonėms, kuriems jos labiausiai reikia.
ei jau mažinti – Latvijos modelis būtų logiškesnis
Jeigu Lietuva vis dėlto nuspręstų mažinti PVM maistui, ekonomistė nemano, kad lengvatą reikėtų iš karto taikyti visiems maisto produktams.
„Latvijos pasirinktas kelias yra taupesnis ir taiklesnis, nei horizontalus lengvatinis tarifas visiems maisto produktams ar platesniam prekių krepšeliui“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
Tačiau net ir toks siauresnis variantas reikštų mažiau pinigų valstybės biudžete, o Lietuvos finansinė padėtis šiuo metu tam nėra palanki.
„Vis dėlto, kol kas Lietuvos valdžios sektoriaus finansai nėra jokiems papildomiems įsipareigojimams pasirengę, situacija ir taip be galo įtempta“, – pabrėžia ekonomistė.
Ji primena, kad Valstybės kontrolė jau įspėjo apie riziką, jog valstybė išleis ir skolinsis daugiau, nei leidžia finansinės drausmės taisyklės. Jos pateiktais vertinimais, 2026–2029 metais valstybės skola, palyginti su visa šalies ekonomika, gali išaugti nuo 45 iki 55,3 proc., o palūkanoms skiriamos išlaidos – nuo 1,1 iki 1,8 mlrd. eurų.
Kitaip tariant, vis daugiau valstybės pinigų tektų skirti skolai ir jos palūkanoms, o nauja PVM lengvata tuo pat metu sumažintų biudžeto pajamas. Be to, ekonomistė neatmeta, kad artimiausiais metais ekonomika gali augti lėčiau.
Todėl reikėtų atsakyti ne tik į klausimą, ar mažesnis PVM būtų naudingas pirkėjui, bet ir iš kur paimti dėl jo negautus pinigus.
Po metų pirkėjus gali pasitikti antras smūgis
Latvijos 12 proc. PVM tarifas įvestas tik vieneriems metams. Jeigu lengvata nebus pratęsta, po metų jis turėtų grįžti į 21 proc. lygį. Jeigu tuo pat metu maistas brangtų ir dėl žaliavų, energijos ar kitų priežasčių, abu pokyčiai galėtų susidėti.
„Kita vertus, kadangi šis sprendimas laikinas, įvestas tik vieneriems metams, po metų atstatyti PVM į pradinį lygį gali būti labai skausminga vartotojams. Jei tuomet vyrautų ir importuojama infliacijos tendencija dėl nepalankios situacijos tarptautinėse žaliavų rinkose, 21 proc. PVM tarifo grąžinimas suduotų papildomą smūgį namų ūkiams“, – įspėja I. Genytė-Pikčienė.
Taigi pirmasis mėnuo parodo tik dalį Latvijos eksperimento. Svarbu bus ir tai, ar mažesnės kainos išliks visus metus bei ką Latvija nuspręs daryti lengvatai pasibaigus.
Jei ne mažesnis PVM – kas tada?
Jeigu Lietuvai PVM mažinimas šiuo metu būtų per brangus, tai nereiškia, kad maisto kainų negalima veikti kitais būdais.
I. Genytė-Pikčienė pirmiausia išskiria konkurenciją. Kuo daugiau gamintojų, tiekėjų ir prekybininkų varžosi dėl pirkėjo, tuo didesnis spaudimas siūlyti geresnę kainą. Tam galima mažinti administracines kliūtis smulkesniems tiekėjams ir gerinti sąlygas naujoms įmonėms ateiti į rinką. Tačiau galutinę kainą lemia ne vien konkurencija.
„Maisto kainos labai priklauso nuo transporto, elektros, šaldymo, sandėliavimo, pakuočių ir darbo sąnaudų, svarbu, kad reguliuojamų sąnaudų kainų augimas nebūtų nepagrįstas“, – sako ekonomistė.
Vadinasi, kainas galima veikti ne tik keičiant PVM, bet ir mažinant verslo sąnaudas bei stiprinant konkurenciją. O žmonėms, kuriems maistas sudaro didelę visų išlaidų dalį, galima padėti tiesiogiai.
„Galiausiai, ypač mažas pajamas gaunančių šeimų perkamąją galią ekonomiškai efektyviau didinti keliant jų disponuojamas pajamas – per socialines išmokas, ar tikslines kompensacijas“, – apibendrina I. Genytė-Pikčienė.
