Tadas Kreišmontas
Šį kartą vien sankcijų gali nepakakti.
Kitais metais Rusija planuoja sumažinti išlaidas beveik viskam. Išskyrus karą. Rusija neketina mažinti karo išlaidų. Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas atidžiau apžvelgė Lukašenką su jo finansiniais planais. Ir net Lukašenka buvo sužavėtas. Panašu, kad Rusija neketina taupyti savo Baltarusijos sąjungininkės atžvilgiu.
„Tai nuostabūs planai“, – susitikime su Eurazijos sąjungos vyriausybių vadovais sakė Lukašenka.
Lukašenka nenurodė, kas tiksliai jį taip šokiravo. Kitais metais Rusija sumažins visas socialines išlaidas 6–7 proc., o ekonomikos išlaidas – 7,5 proc. Skolos grąžinimas sudarys beveik tiek pat, kiek išlaidos ekonomikos plėtrai.
Tačiau Rusija padidins savo karo išlaidas trečdaliu. Jos sudarys 35 procentus visų biudžeto išlaidų. Jei įtrauktume išlaidas visoms kitoms nacionalinio saugumo priemonėms, šis skaičius siektų 44 procentus. Didesnę dalį Sovietų Sąjunga išleido tik Antrojo pasaulinio karo metu.
„Jei tai veiks Rusijoje, mums nebus blogiau – ne tik Baltarusijoje, bet ir visiems mums posovietinėje erdvėje“, – susižavėjęs sušuko Lukašenka.
Blogiau jau būti negali; žinoma, jis šiek tiek paskubėjo. Blogiau jau būti negali, jei viskas vyks pagal planą. O Rusijos planai nuo 2022 m. eina tuo pačiu keliu kaip ir Rusijos karo laivas. Todėl yra didelė tikimybė, kad Rusija karui išleis dar daugiau, o dėl to – dar mažiau viskam kitam.
Atrodytų, nėra ko švęsti? Mažiau ekonomikos – mažiau pinigų mūsų Baltarusijos sąjungininkui.
Tačiau panašu, kad Lukašenkai buvo pažadėta, jog jo asmeniniai interesai nenukentės dėl Rusijos biudžeto mažinimo.
Mažindama visas kitas ne karines išlaidas, Rusijos valdžia nusprendė netaupyti savo sąjungininkų. Mat Rusija neturi laisvų sąjungininkų. Todėl Rusijos finansų ministerija siūlo per ateinančius trejus metus kasmet skirti 6 mlrd. dolerių paskolų kitoms šalims.
„Šios lėšų sumos yra būtinos esamiems projektams užbaigti ir Rusijos Federacijos įsipareigojimams įvykdyti“, – teigiama biudžeto aiškinamajame rašte.
Biudžete nenurodoma, kiek iš šių šešių milijardų atitenka Baltarusijos sąjungininkei. Tačiau tikėtina, kad tai nemaža suma. Priešingu atveju Lukašenkos entuziazmą būtų sunku paaiškinti.
„Jei Dievas duos, Michailai Vladimirovičiau, šis planas bus įgyvendintas“, – penktadienį sakė Lukašenka.
Vienintelis liekantis klausimas – kaip Lukašenka sumokės už šį negirdėto dosnumo demonstravimą. Ir tai greičiausiai bus didelė kaina.
„Žinoma, turiu keletą unikalių požiūrių į konfliktą Ukrainoje… Jei jūs, Rusijos vadovybė, priimsite sprendimą, mes visada būsime su jumis, nepaisant mūsų unikalaus supratimo apie tai, kas ten vyksta“, – pažadėjo Lukašenka.
Atsižvelgiant į didėjantį Rusijos ir Vakarų santykių eskalavimą, pažadas laikytis Rusijos iki galo, „nepaisant supratimo skirtumų“, atrodo grėsmingas. 2022 m. Rusija taip pat pažadėjo Lukašenkai, kad jis nesijaus įžeistas ir gaus Odesos uostą nemokamai. Vietoj to, jam buvo skirtos sankcijos ir uždarytos sienos. Ir šį kartą vien sankcijų gali nepakakti.
