Sąjungininkė ar vasalė? Lietuva atsiduria tarp Vašingtono ir Briuselio

Donaldui Trumpui griežtinant toną NATO sąjungininkių atžvilgiu, Lietuvai tenka vis dažniau atsakyti į nepatogų klausimą: kur baigiasi strateginis lojalumas ir prasideda politinis paklusnumas? Nidos Vasiliauskaitės savaitės komentare analizuojama Lietuvos padėtis tarp Vašingtono ir Briuselio, JAV spaudimas Tarptautiniam baudžiamajam teismui bei galimos pasekmės Lietuvai.

Tarptautinėje politikoje sąjungininkystė retai būna vienpusė.

Valstybės viena kitai teikia saugumo garantijas, politinę paramą, dalijasi informacija ir kartu prisiima įsipareigojimus. Tačiau už kiekvieno tokio susitarimo slypi ir kitas klausimas – kiek kiekviena pusė tikisi iš kitos?

Lietuvai, kurios saugumo politika itin glaudžiai susijusi su JAV ir NATO, šis klausimas tampa ypač jautrus.

Trumpo testas NATO partneriams

Donaldas Trumpas ne kartą yra parodęs, kad NATO sąjungininkių santykius linkęs vertinti ne vien per istorinių ryšių ar solidarumo prizmę.

Vašingtonui svarbu, kiek sąjungininkės investuoja į savo gynybą, kaip vykdo prisiimtus įsipareigojimus ir kiek pasirengusios remti JAV strateginius prioritetus.

Lietuva šioje sistemoje nėra išimtis.

Tačiau kuo stipresnė priklausomybė nuo sąjungininko saugumo garantijų, tuo jautresnis tampa klausimas, ar strateginė partnerystė gali virsti politinio lojalumo reikalavimu.

Būtent čia atsiranda „vasalės“ metafora, kurią komentare pasitelkia Vasiliauskaitė. Tai – politinis vertinimas, o ne teisinė valstybės statuso definicija.

Vašingtonas ir Haga – nauja įtampos linija

Vienas iš jautriausių klausimų – JAV santykis su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu.

Vašingtonas ne kartą kritikavo TBT veiklą ir jo jurisdikciją, ypač tais atvejais, kai teismo sprendimai gali paliesti JAV piliečius ar jos sąjungininkus.

Tai Lietuvai svarbu ne vien kaip tarptautinės teisės klausimas.

Jeigu JAV karių buvimas Lietuvoje yra viena svarbiausių šalies saugumo garantijų, natūraliai kyla klausimas, kokios teisinės taisyklės būtų taikomos galimos krizės ar nusikaltimų atveju.

Kur yra nacionalinės teisės ribos? Kokia vieta tenka tarptautinei jurisdikcijai? Ir ar politiniai susitarimai gali pakeisti teisinį balansą?

Tai klausimai, į kuriuos paprasti politiniai šūkiai atsakymo neduoda.

Kiek kainuoja saugumas?

Lietuvai JAV karinis buvimas nėra abstrakti geopolitinė sąvoka.

Tai – reali atgrasymo priemonė regione, kuriame Rusijos keliama grėsmė išlieka vienu pagrindinių nacionalinio saugumo klausimų.

Todėl pasirinkimas tarp Vašingtono ir Briuselio nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Lietuva yra NATO ir Europos Sąjungos narė. Jos saugumas priklauso nuo transatlantinio ryšio, tačiau kartu šalies politinis ir ekonominis gyvenimas glaudžiai susijęs su Europa.

Tai reiškia, kad Vilnius turi derinti kelis interesus vienu metu.

Ar įmanoma sėdėti ant dviejų kėdžių?

Būtent čia slypi pagrindinė savaitės komentaro dilema.

Ar Lietuva gali būti ištikima JAV sąjungininkė ir kartu laikytis bendros Europos pozicijos? Ar tam tikrais klausimais vienos pusės interesai neišvengiamai susidurs su kitos?

Ir svarbiausia – ar Lietuva pati pakankamai aiškiai žino, kokių principų nėra pasirengusi atsisakyti?

Nes sąjungininkystė nėra vien paklusimas stipresniam partneriui.

Ji taip pat reiškia teisę turėti savo interesus, juos argumentuoti ir, kai reikia, pasakyti „ne“.

Lojalumas turi ribas

Diskusija apie Lietuvos vietą tarp Vašingtono ir Briuselio nėra vien apie Donaldą Trumpą.

Tai platesnis pokalbis apie valstybės suverenitetą ir strateginį savarankiškumą.

Kiek sprendimų Lietuva priima pati? Kiek jų lemia NATO įsipareigojimai, ES politika ar JAV interesai? Ir ar įmanoma išlaikyti pusiausvyrą tuo metu, kai geopolitinė įtampa verčia rinktis vis aiškesnes pozicijas?

Vasiliauskaitės komentare keliami klausimai yra polemiški ir atspindi autorės vertinimą, o ne nustatytus teisinius faktus. Tačiau pati dilema išlieka.

Lietuvai reikia sąjungininkų. Tačiau kartu jai reikia išsaugoti gebėjimą pačiai spręsti, už ką ir kokią kainą ji yra pasirengusi būti lojali.

Galbūt tikrasis pasirinkimas šiandien nėra tarp „sąjungininkės“ ir „vasalės“.

Tikrasis klausimas – ar Lietuva sugebės būti patikima sąjungininkė, neprarasdama teisės turėti savo balsą.