Tadas Kreišmontas
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vėl pažėrė aštrių pareiškimų Lietuvos, Latvijos ir Estijos adresu.
Maskvos diplomatijos vadovas pareiškė, kad trys Baltijos valstybės esą nevykdo savarankiškos užsienio politikos ir yra naudojamos didžiųjų Europos valstybių siekiant daryti spaudimą Rusijai.
Tokie pareiškimai nėra naujiena – Baltijos šalys Rusijos propagandinėje retorikoje jau ne vienerius metus vaizduojamos kaip valstybės, kurios tariamai pačios nesprendžia savo užsienio ir saugumo politikos klausimų.
Lavrovas Baltijos šalis pavadino „marionetėmis“
Lavrovas apie Lietuvą, Latviją ir Estiją kalbėjo po susitikimo su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Maksimu Ryženkovu.
Rusijos ministras tvirtino, kad Baltijos šalys yra valdomos didžiųjų Europos valstybių ir naudojamos prieš Rusiją bei jos sąjungininkę Baltarusiją.
Jo teigimu, Lietuva, Latvija ir Estija esą neturi tikros politinės nepriklausomybės.
Lavrovas taip pat pavartojo dar griežtesnį palyginimą – Baltijos valstybes jis prilygino smulkiems chuliganams, kurie provokuoja kitus, tačiau susidūrę su atsaku slepiasi už stipresnių sąjungininkų nugarų.
Maskvos retorika nesikeičia
Tokie pareiškimai puikiai atitinka jau seniai naudojamą Kremliaus komunikacijos modelį.
Rusijos pareigūnai nuolat mėgina vaizduoti Lietuvą, Latviją ir Estiją ne kaip savarankiškas NATO bei Europos Sąjungos valstybes, o kaip Vakarų politikos vykdytojas.
Tačiau Baltijos šalys pačios pasirinko narystę Europos Sąjungoje ir NATO, o po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais jų gynybos politika tapo dar griežtesnė.
Lietuva, Latvija ir Estija aktyviai remia Ukrainą, didina išlaidas gynybai, stiprina sienų apsaugą ir siekia kuo didesnio NATO sąjungininkų karinio buvimo regione.
Būtent ši politika Maskvoje nuolat sulaukia itin agresyvių pareiškimų.
Baltijos šalys Rusijai tapo nuolatiniu taikiniu
Lietuva, Latvija ir Estija Rusijos pareigūnų kalbose minimos ypač dažnai.
Maskva kaltina Baltijos valstybes rusakalbių diskriminacija, istorijos perrašymu, sovietinių paminklų naikinimu ir priešiška politika Rusijos atžvilgiu.
Baltijos šalių valdžios tokius kaltinimus atmeta ir pabrėžia, kad Rusija juos naudoja propagandai bei politiniam spaudimui.
Pastaraisiais metais Maskvos retorika dar labiau sugriežtėjo, nes Baltijos valstybės tapo vienomis aktyviausių Ukrainos rėmėjų Europoje.
Socialiniuose tinkluose – dar griežtesnis atsakas Maskvai
Lavrovo pareiškimai sukėlė reakcijų ir socialiniuose tinkluose.
Viename plačiai platintame įraše teigta, kad tokie Rusijos pareigūnų pasisakymai primena ankstesnę sovietinę retoriką Baltijos šalių atžvilgiu.
Įrašo autorius taip pat pareiškė, kad dabartinė Rusija nėra tokioje padėtyje, kokioje kadaise buvo Sovietų Sąjunga, o karas Ukrainoje Maskvai kainuoja milžiniškus išteklius.
Būtent tame komentare ir atsirado frazė, kad karo pabaigoje „Putino režimas liks be kelnių“. Tai nebuvo Sergejaus Lavrovo žodžiai ir nebuvo pasakyta apie Lietuvą, Latviją ar Estiją.
Nerimą kelia ne vien žodžiai
Nors Lavrovo pareiškimus galima vertinti kaip dar vieną propagandinį išpuolį, Baltijos šalys Rusijos retoriką stebi itin atidžiai.
Tam yra aiški priežastis.
Prieš pradėdama agresiją prieš Ukrainą Rusija taip pat ilgą laiką naudojo propagandinius argumentus apie tariamai engiamus rusakalbius, išorės valdomą Ukrainos valdžią bei tariamą grėsmę Rusijos saugumui.
Todėl Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse panašūs Maskvos pareiškimai vertinami platesniame saugumo kontekste.
Lietuva ir kaimynės gynybą stiprina toliau
Nepaisydamos Rusijos kritikos, Lietuva, Latvija ir Estija toliau didina savo karinius pajėgumus.
Regione stiprinamas NATO sąjungininkų buvimas, investuojama į oro gynybą, amunicijos atsargas, karinius poligonus ir pasienio įtvirtinimus.
Lietuvoje taip pat dislokuojama Vokietijos brigada, kuri turi tapti viena svarbiausių NATO atgrasymo priemonių rytiniame Aljanso flange.
Tai rodo, kad Baltijos valstybės Maskvos spaudimo politikos keisti neketina.
Lavrovo žodžiai – dar vienas signalas
Naujausias Rusijos užsienio reikalų ministro pareiškimas iš esmės nepakeičia situacijos, tačiau dar kartą parodo, kaip Maskva vertina Baltijos valstybių pasirinktą kryptį.
Lietuva, Latvija ir Estija Rusijos akyse tapo vienomis ryškiausių jos politikos kritikių Europoje.
Todėl panašių kaltinimų, grasinančios retorikos ir bandymų menkinti Baltijos šalių savarankiškumą ateityje greičiausiai dar bus.
Tačiau svarbu atskirti, kas buvo pasakyta iš tikrųjų, o kas atsirado vėlesniuose komentaruose: Lavrovas Baltijos šalis vadino „marionetėmis“, tačiau teiginys apie „likimą be kelnių“ buvo nukreiptas į Putino režimą, o ne į Lietuvą, Latviją ir Estiją.
