Tadas Kreišmontas
Karalienės Mortos mokyklų sandoris vėl atsiduria dėmesio centre. Rūtos Janutienės pokalbyje su Rimu Jankūnu ir Kęstučiu Skrebiu bandoma išnarplioti pirkėjo nuosavybės grandinę – nuo „Globe Education“ ir „Wendel“ iki „Tarkett“ bei verslo interesų Rusijoje. Kartu keliamas platesnis klausimas: kodėl panašūs ryšiai skirtingais atvejais visuomenėje sulaukia nevienodos reakcijos?
Politikoje kartais svarbiausia ne tai, ką matome iš pirmo žvilgsnio, o tai, kas slepiasi keliomis nuosavybės grandimis toliau.
Būtent tokiu principu analizuojamas Karalienės Mortos mokyklų pirkėjo kelias. Pokalbyje mėginama atsitraukti nuo politinių pavardžių ir pažvelgti į dokumentuose bei verslo struktūrose esančius ryšius: kas ką valdo, per kokias bendroves juda kapitalas ir kur galiausiai nuveda ši grandinė.
Nuo mokyklų iki tarptautinio verslo tinklo
Pasak laidoje keliamų klausimų, nuosavybės struktūra nėra tokia paprasta, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Pokalbyje nagrinėjami „Globe Education“, „Wendel“ ir „Tarkett“ ryšiai, siekiant suprasti, kaip per skirtingas bendroves galima prieiti prie verslo interesų Rusijoje.
Tai savaime dar nereiškia neteisėtos veiklos. Tačiau būtent čia atsiranda klausimas, kurį visuomenė turi teisę užduoti: kaip vertinti verslo struktūras, kurių galutiniai ryšiai driekiasi į valstybę, kariaujančią prieš Ukrainą?
Karo metais toks klausimas tampa ypač jautrus.
Kodėl vieniems – skandalas, kitiems – tyla?
Pokalbyje prisimenama ir Matijošaičio istorija. Jo ryšiai su Rusijos verslu Lietuvoje buvo tapę didžiuliu politiniu ir visuomenės skandalu.
Todėl natūraliai kyla kitas klausimas: jeigu panašūs verslo ryšiai egzistuoja kitame politiniame kontekste, kodėl visuomenės reakcija gali būti tokia skirtinga?
Ar vienodi standartai taikomi visiems?
Tai nėra klausimas apie vieną pavardę. Tai klausimas apie principą.
Sankcijų ir nacionalinio saugumo laikais visuomenė nori aiškiai suprasti, kur baigiasi teisėtas verslas ir prasideda interesai, galintys kelti reputacinę ar geopolitinę riziką.
Selektyvių sankcijų šešėlis
Karas pakeitė Lietuvos požiūrį į Rusijos kapitalą ir verslo ryšius. Tačiau kartu atsirado ir sudėtingesnė problema – kaip nuosekliai taikyti tuos pačius kriterijus skirtingiems žmonėms ir skirtingoms verslo grupėms?
Jeigu vienu atveju ryšiai su Rusija tampa pagrindu politinei audrai, o kitu atveju panašūs klausimai beveik nepasiekia viešosios erdvės, visuomenėje neišvengiamai kyla nepasitikėjimas.
Skaidrumas neturėtų priklausyti nuo pavardės, politinės stovyklos ar to, kas tuo metu yra valdžioje.
O kur žiniasklaida?
Dar vienas jautrus diskusijos aspektas – žiniasklaidos vaidmuo.
Laidoje keliami klausimai dėl TV3 ir LRT reakcijos į šią istoriją. Kodėl vienos temos sulaukia didžiulio dėmesio, o kitos lieka beveik nepastebėtos?
Žiniasklaidos užduotis demokratijoje nėra saugoti patogią politinę versiją. Jos užduotis – klausti, tikrinti ir parodyti visuomenei tai, ko ji pati negali lengvai pamatyti.
Tačiau kartu būtina nepamiršti ir kitos pusės: rimti kaltinimai turi būti grindžiami patikrinamais faktais, o verslo ryšiai savaime nėra įrodymas apie nusikalstamą veiklą.
Būtent faktų atskyrimas nuo politinių interpretacijų leidžia išlaikyti pasitikėjimą vieša diskusija.
Istorija, kuri kalba plačiau nei apie vieną sandorį
Karalienės Mortos mokyklų pardavimo istorija tampa proga pažvelgti į gerokai platesnę problemą.
Šiandien Lietuva gyvena aplinkoje, kur geopolitika persipina su verslu, o kapitalo judėjimas gali turėti ne tik ekonominę, bet ir politinę reikšmę.
Todėl visuomenei svarbu žinoti, kas stovi už įmonių pavadinimų, kas priima sprendimus ir kokie interesai slypi už sudėtingų nuosavybės struktūrų.
Tai nėra vien politinių oponentų ginčas.
Tai – pasitikėjimo klausimas.
Pasitikėjimo valstybe, verslu, žiniasklaida ir tais, kurie priima sprendimus.
Galbūt būtent todėl ši istorija verta ne dar vieno politinio triukšmo, o ramaus, nuoseklaus ir faktų pagrįsto išnarstymo.
Nes demokratija stiprėja tada, kai vienodi standartai galioja visiems – ir kai pilietis turi teisę klausti, kas iš tiesų slypi už gražių pavadinimų, politinių deklaracijų ir sudėtingų verslo schemų.
