Tadas Kreišmontas
Rugpjūčio 6-ąją į paskutinę kelionę netrukus bus išlydima pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos premjerė Kazimira Prunskienė. Jos brolis Rimantas Stankevičius dalijosi asmeniniais prisiminimais apie 75 metus trukusį bendrą gyvenimo kelią. Jis pabrėžė, kad ypatingą vietą sesers gyvenime užėmė Šv. Jonų bažnyčia, kuri, jo teigimu, formavo K. Prunskienę kaip asmenybę ir politikę.
Atsisveikinimas su Kazimira Prunskiene (tv3.lt koliažas)
K. Prunskienės brolis R. Stankevičius pabrėžė, kad jos sesei Šv. Jonų bažnyčia turėjo didelę įtaką.
„Aš palikčiau tuos gražius apibūdinimus ir prasmingų jos darbų įvertinimus, kurie skambėjo čia visą valandą Šv. Jonų bažnyčioje, šioje sakralioje vietoje.
Ji Kazimirai buvo svarbi, nes ši erdvė formavo ją kaip asmenybę, o, matyt, ir kaip politikę“, – atviravo K. Prunskienės brolis.
R. Stankevičius prisiminė bendrą jo gyvenimo kelią su K. Prunskiene, dalijimąsi jos džiaugsmais ir sunkumais bei bandymą padėti išgyventi sudėtingus momentus.
„Su ja praėjau 75-erius metus. Mačiau ir didžiąsias pergales, ir tą skausmą, kurį ji patyrė. Kartais buvau tarsi jos dubleris, sugerdamas visas tas emocijas.
Galbūt tai kartais padėdavo nuo jos nuimti dalį naštos“, – atviravo jis.
R. Stankevičius dalijosi, kad žmonių palaikymas ir šilti prisiminimai apie K. Prunskienę padeda lengviau išgyventi netekties skausmą.
„Žinoma, šiandien man tenka viską sukaupti ir sugerti – tą gerą emociją, kuri sklinda iš žmonių, atėjusių čia.
Ir ne tik iš jų – jaučiu ją ir kitose vietose, visoje Lietuvoje, kur žmonės savais būdais dalijasi prisiminimais.
Tai labai palengvina šį išsiskyrimo momentą ir sumažina natūralų skausmą, kuris užklumpa netekus artimo žmogaus“, – dalijosi prisiminimais jis.
Kaip vakar lrytas.lt portalui K. Prunskienės brolis įvardijo, buvusios premjerės mirties priežasčių buvo ne viena.
„Mirties priežasčių jau ten buvo… Buvo įvairūs ilgamečiai poinsultiniai procesai“, – apibendrino jis.
„Pačios ryškiausios savybės šiandien skambėjo visose kalbose. […] Turbūt ryškiausiai [savybės] atsispindi gintare. Gintare, kuris savyje turi užšalusius epochų liudytojus ir tie liudytojai mums kalba. Prunskienė mums kalba savimi ir kalbės ateičiai – jaunesnei kartai ir kitai kartai, kartai po mūsų.
Tiems, kurie 90-taisiais […] gimę nebuvo. Kitiems, kurie tik iš vadovėlių skaito. Kadangi mes buvome bendražygiai, mes puikiai suprantame, ką ji sako Lietuvai.
Jos savybė yra gintare – gintarinė deklaracija, kurioje labai aiškiai pasakyta: „Įrašykime, inkrustuokime gintaro kamputį į visos planetos apskritimą.“ Ji tą ir padarė“, – kalbėjo V. Andriukaitis.
„Graži, šilta, mama, nuostabi“, – K. Prunskienės savybes vardino V. P. Andriukaitis.
Buvęs vidaus reikalų ministras Regimantas Čiupaila prisiminė ilgametį darbą su Kazimira Prunskiene Vyriausybėje ir pabrėžė ją pažinęs ne tik kaip politikę, bet ir kaip žmogų.
„Kazimirą Prunskienę pažįstu nuo 90-ųjų metų, tačiau didelė garbė man teko su ja dirbti vienoje – 14-ojoje Gedimino Kirkilo – Vyriausybėje.
Toks, sakykime, ir džiugus, ir liūdnas dalykas – pagal abėcėlę buvome kaimynai: Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija.
Su miela Kazimira praleidome daug metų kartu spręsdami Lietuvos klausimus ir tiesiog žmogiškai bendraudami“, – sakė jis.
Ragino atkreipti dėmesį į Prunskienės veiklą
Buvęs ministras K. Prunskienę įvardijo viena svarbiausių Lietuvos valstybės kūrėjų ir ragino jos veiklą vertinti atsižvelgiant į to meto istorinį kontekstą.
„Mano akimis žiūrint, ji įeina į didįjį ketvertą – Landsbergis, Brazauskas, Ozolas ir Prunskienė. Ant šių keturių žmonių buvo pastatyta valstybė. Visa kritika dėl KGB ir kitų dalykų.
Kaip ji pati visa tai priėmė, nežinau, bet manau, kad sunkiai. Vėliau buvo ir požiūris į Rusiją, tačiau čia pacituočiau dabartinį premjerą – į viską reikia žiūrėti pagal to meto prizmę, o galutinį vertinimą palikti istorikams“, – dalijosi jis.
„Buvo laikas, kai Rusija atrodė demokratiškesnė valstybė, todėl kai kurie sprendimai buvo priimami būtent tokiame kontekste.
O vėliau atėjo visa tai, ką matome šiandien. Tikiuosi, kad tas siaubas kada nors baigsis“, – toliau tęsė R. Čiupaila.
Buvusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė prisiminė jos ir K. Prunskienės bendrą dalyvavimą 2009 metų prezidento rinkimuose ir pasidalijo asmeniniu prisiminimu apie buvusios premjerės dosnumą bei rūpestį.
„Man teko garbė kartu su ja kandidatuoti į 2009 metų į prezidento rinkimų kampaniją dalyvauti. Privalome demokratijos užtikrinimo procese
Šilti prisiminimai gal išliko, toks žmogiškas labai gilus prisiminimas, kada sudegė labanoro bažnyčia?
Jinai man tada pasakė, kad jinai visas paveldėtas mamos santaupas paaukojo bažnyčios atstatymui. Tai turbūt tai daug ką pasako ir žmogų, ir jos meilės sąvoką“, – kalbėjo ji.
Anot politikės, K. Prunskienė buvo stipri ir autoritetinga politikė, savo gebėjimais neretai pranokdavusi ne vieną to meto vyrą politiką.
„Jinai visada save pastatydavo lygiaverčiai vyrams ir turėčiau pasakyti, kad ji visa galva buvo aukščiau už kai kuriuos iškilius vyrus politikus, <…> tuo laikotarpiu supratau, aš žinau, bet dėl įrašo tranzistoriai keletą Graužinienė“, – maloniai prisiminė L. Graužinienė.
Pro šalį, kur vyksta atsisveikinimas su K. Prunskiene, eina turistų grupės, domisi, kas vyksta, mat įėjimas nėra uždarytas. Tiesa, gyventojai, kurie nėra artimi velionei, nėra aktyvūs atsisveikinti.
Atsisveikinti su buvusia premjere atvyko gausus būrys žmonių
Rugpjūčio 5-ąją prie Šv. Jonų bažnyčios pagerbti K. Prunskienės atvyko gausus būrys Vyriausybės atstovų: Mindaugas Sinkevičius, Inga Ruginienė, Kęstutis Budrys, Taurimas Valys, Robertas Kaunas ir kt.
Bažnyčios viduje padėta daug baltų gėlių, urną saugo garbės sargyba – ceremoniškai pasipuošę karininkai.
Šiuo metu politikai gali ateiti padėti gėles, o rytoj nuo ryto atsisveikinti galės likusieji visuomenės nariai. Nuo pietų urna bus palydėta į Antakalnio kapines.
Šalia Šv. Jonų bažnyčios buvęs pramonės ministras Albertas Sinevičius žurnalistams kiek pesimistiškiau pasisakė apie K. Prunskienę.
„Negražiai gal pasakysiu, bet toks retas atvejis, kai gali sakyti: „Ačiū Dievui, išėjo“, – kalbėjo jis.
Juršėnas: „Viena ryškiausių to meto žvaigždžių“
Politikas ir signataras Česlovas Juršėnas K. Prunskienę prisimenama kaip aktyvią ekonomistę, prisidėjusią tiek prie ekonominio savarankiškumo idėjų, tiek prie Lietuvos nepriklausomybės siekio.
„Aš ją, visų pirma, prisimenu kaip labai aktyvią ir labai rimtą ekonomikos specialistę, kuri dar tarybiniais laikais siekė to, kas tada buvo vadinama ekonominiu savarankiškumu Sovietų Sąjungos sudėtyje.
Vėliau ji aktyviai įsijungė į visą revoliucinį Lietuvos išsivadavimo judėjimą“, – prisiminė gražiais žodžiais jis.
„Ji buvo viena ryškiausių to meto žvaigždžių, o prie visų jos privalumų dar prisidėjo ir labai graži šypsena.
Aš ją vadinau, ir kiti vadino, gintarine šypsena – ne gumine, kaip sakydavo apie kai kuriuos amerikiečių politikus, o būtent gintarine. Su ta šypsena ji užkariavo ir Vakarus“, – toliau tęsė Č. Juršėnas.
Lietuvos politikos veikėja, ekonomikos mokslų daktarė K. Prunskienė 1990–1991 m. buvo pirmoji ministrė pirmininkė po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.
Aktyviai politikoje K. Prunskienė veikė ir 1996–2008 metais, jis buvusi Seimo narė, 2004–2008 m. dviejose Vyriausybėje vadovavo Žemės ūkio ministerijai.
2012 m. vasarį K. Prunskienę ištiko insultas, nuo tada ji nebedalyvavo visuomeniniame šalies gyvenime.
Visuomenei trečiadienį atsisveikinant su praėjusią savaitę mirusia pirmąja atkurtos nepriklausomos Lietuvos premjere K. Prunskiene, Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigia, jog atsiminsiąs ją kaip lyderę, kuri uždegė dirbti Lietuvai.
„Ji nebuvo viršininkė. Ji buvo lyderė, šauklė, telkėja, kuri uždegė visus dirbti Lietuvai. Ji kiekvieną iš mūsų pirmos nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės narį vadindavo savo srities premjeru.
Ji kvietė, iš tikrųjų, kiekvienam rodyti iniciatyvą, labai stipriai palaikydavo tas iniciatyvas. Buvo labai demokratinės lyderystės žmogus“, – žurnalistams sakė velionės pagerbti atvykęs parlamento vadovas.
„Ji telkė mus dirbti čia, Lietuvoje, ir ji nešė Lietuvos vardą per pasaulį. Kai nebuvo lengva peržengti, išeiti į tarptautines organizacijas, susitikti su kitų šalių lyderiais, ji savo tokiu profesionalumu, energija, iš tikrųjų, pralaužė tuos ledus vykdama, susitikinėdama su kitų šalių lyderiais ir nešdama tą laisvos Lietuvos vardą“, – kalbėjo jis.
Liepos 30-ąją iškeliavo anapilin
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad liepos 30-oji į Lietuvos istoriją įrašyta kaip diena, kai eidama 84 metus Anapilin iškeliavo K. Prunskienė. Taip pat buvo pranešta apie tai, kad jos garbei vyks valstybinės laidotuvės, o politikė bus palaidota Antakalnio kapinėse, Signatarų kalnelyje.
Visai netrukusį paskutiniąją kelionę bus palydėta K. Prunskienė, tad naujienų portalas tv3.lt skaitytojams parengė pokalbį su etiketo žinovu, Seimo nariu Arminu Lydeka apie tai, ką svarbu žinoti ruošiantis valstybinėms laidotuvėms.
Pokalbio metu buvo aptarti svarbiausi klausimai – kas pirmieji atsisveikina su velione, kaip apsirengti į laidotuves, kokias gėles pageidaujama atnešti bei ar etiška filmuoti arba fotografuoti atsisveikinimą.
