Tadas Kreišmontas
Kūdikio gimimo pažyma ir jos aplinkybės
Kauno klinikose gimusi ir po dviejų mėnesių mirusi mergytė, kuri sirgo Patau sindromu, gimimo metu gavo pažymą iš ginekologės, kurioje buvo nurodyta, kad kūdikis yra sveikas. Šią pažymą išdavė ginekologė Gelena Karpenko. Nors vizualiai buvo matyti, kad vaikas nėra visiškai sveikas, pažymoje tai nebuvo atspindėta. Pažyma buvo pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams, atvykusiems į šeimą dėl gauto skundo.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos įvertinimas ir šeimos reakcija
Vaiko teisių gynėjai, apsilankę šeimoje, patvirtino, kad šeima parodė tiek pažymą, tiek kūdikį, tačiau vaiko matymas buvo tik iš tolo. Šeimos atstovai teigė, kad vaikus saugo nuo svetimų žvilgsnių pirmuosius gyvenimo mėnesius. Po apsilankymo tarnybos nenustatė vaiko teisių pažeidimų. Mama Smiltėja Žlabienė paminėjo, kad kaimynai, kurie nesigydo, galimai anonimiškai skundė šeimą dėl nepriežiūros, tačiau tarnybos atliko patikrinimą ir nenustatė pažeidimų.
Medicininės priežiūros detalės ir šeimos pasirinkimai
Pažymoje buvo užfiksuotas tik faktas apie gimdymą ir motinos apžiūrą, o kūdikio sveikatos būklės vertinimas nebuvo įtrauktas, nes tai nebuvo ginekologės kompetencija. Mergytė gimė gegužės 25 dieną, o pirmieji specializuoti neonatologų ir akušerijos komandos konsultacijos vyko birželio mėnesį. Kūdikis sirgo kiškio lūpa ir vilko gomuriu, dėl ko turėjo sunkumų žįsti, todėl buvo rekomenduota naudoti buteliuką ir pipetę. Šeima nevykdė gydymo valstybinėse įstaigose, o pagalbos ieškojo privačiai.
Mama teigė, kad ankstyvas kreipimasis į gydytojus galėjo tik pakenkti kūdikiui, todėl vėlesnis gydymas buvo pasirinktas kaip mažesnė rizika.
Patau sindromas ir medicininės išvados
Atvykus į Kauno klinikas, kūdikiui buvo diagnozuotas Patau sindromas – reta genetinė liga, kuriai būdinga daugybiniai organų defektai. Gydytojas Martynas Žemaitis pažymėjo, kad kūdikis buvo labai išsekęs, svėrė mažiau nei du kilogramus ir beveik neturėjo poodinio riebalinio sluoksnio. Dažnai šia liga sergantys kūdikiai neišgyvena ilgiau nei metus. Tokia būklė reikalauja sudėtingos ir nuolatinės medicininės priežiūros. Gydytojai įtarė, kad išsekimas galėjo būti susijęs su nepakankama mityba.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veiksmai
Kauno klinikos, įtardamos vaiko nepriežiūrą, kreipėsi į vaiko teisių apsaugos tarnybą, kuri pradėjo vertinti visų šeimoje augančių vaikų situaciją. Tarnybos specialistai šeimoje apsilankė dar kartą po kūdikio mirties ir sutarė su mama dėl tolimesnio bendradarbiavimo. Šiuo metu galutiniai sprendimai dėl vaikų paėmimo iš šeimos nėra priimti, o situacija yra nuolat vertinama, įtraukiant ir psichologines konsultacijas vaikams bei papildomą sveikatos būklės patikrinimą.
Šeimos kontekstas ir visuomenės reakcija
Žlabių šeimoje auga šeši vaikai, o miręs kūdikis būtų buvęs septintasis. Šeimos gyvenimo būdas yra netradicinis – jie atsisako skiepų ir nepritaria kai kurioms valstybės siūlomoms paslaugoms. Ukmergės rajono meras Darius Varnas pažymėjo, kad šeima gyvena kitaip nei dauguma, o tai gali turėti įtakos jų santykiams su valstybės institucijomis. Ši istorija sulaukė didelio dėmesio po to, kai teisininkė Dalia Jasevičienė viešai kritikavo vaiko teisių apsaugos sprendimą paimti vaikus, nes sprendimas buvo priimtas jau po kūdikio mirties, o informacija apie šį faktą nebuvo laiku perduota tarnyboms.
