Sveiki atvykę į lietuviškos politikos paralelinę realybę, kurioje fizikos ir logikos dėsniai nustoja veikti. Šios realybės architektai – du mūsų tautos prezidentai: Valdas Adamkus ir Gitanas Nausėda. Jų dėka Lietuva sukūrė unikalų teisinį fenomeną: mes sugebėjome tapti pirmąja valstybe pasaulyje, kuri moka šimtatūkstantines „baudas“ už Lietuvoje veikusiame CŽV kalėjime kankintus žmones.
Viskas prasidėjo nuo ekscelencijos Valdo Adamkaus, kurio kadencijos metu Antaviliuose paslaptingai išdygo modernus pastatas, o jame, pasak piktavalių užsienio teismų, CŽA kankino žmones. Prezidentas V. Adamkus į šias kalbas visada reagavo su jam būdinga džentelmeniška elegancija ir giliu nustebimu.
„Man visi sakė, kad ten tik ryšių įranga!“, – tarsi iš giedro dangaus nukritęs kartojo jis. Reikia žavėtis prezidento pasitikėjimu savo aplinka: jeigu VSD vyrai jam būtų pasakę, kad Antaviliuose amerikiečiai tiesiog stato didžiulę bulvių saugyklą su itin griežta apsauga, ekscelencija tikriausiai būtų asmeniškai nuvažiavęs nukirpti juostelės. Žvalgybininkai atskraidina lėktuvus, kurių pasieniečiai negali tikrinti, o šalies vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas ramiai miega, šventai tikėdamas, kad ten tiesiog iškraunamos bulvės.
Estafetę perėmęs Gitanas Nausėda nusprendė dviračio neišradinėti. Kam keisti strategiją, kuri taip puikiai veikia? Kai Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) eilinį kartą tėškė įrodymus ant stalo, G. Nausėda ramiu veidu viešai pareiškė: „Aš manau, kad to kalėjimo nebuvo. Ir naujų tyrimų mums nereikia.“
Genialu.
Kam tie tyrimai, kam tie faktai, kai turi tvirtą vidinį tikėjimą? Tai visiškai naujas žodis tarptautinėje teisėje: „Teismo sprendimas yra, bet mano nuomonė kitokia“. Nausėdos logika geležinė – jeigu užsimerki ir stipriai galvoji, kad kažko nėra, tai tas kažkas tiesiog išnyksta. Tiesa, išnyksta viskas, išskyrus vieną mažą detalę – Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus.
Kol abu prezidentai demonstruoja nepalaužiamą politinį aklumą, Lietuvos valstybė tyliai atsidaro piniginę. Juk EŽTT sprendimai privalomi, tad tenka mokėti už kankinimus tame kalėjime, kurio, pasak mūsų vadovų, net nebuvo.
Galutinis rezultatas: Lietuva jau paklojo mažiausiai 300 000 eurų už kankinimus įstaigoje, kurios egzistavimą mūsų lyderiai neigia.
Belieka tik pasveikinti mūsų strateginę išmintį. Mes turime politikus, kurie nemeluoja – jie tiesiog gyvena pasaulyje, kur lėktuvai skraido patys, kalėjimai virsta žvalgybos bulvių saugyklomis, o šimtai tūkstančių eurų iškeliauja į Gvantanamą tiesiog kaip draugystės ir solidarumo ženklas.
Faktas tas, kad tiek Adamkus, tiek Nausėda Lietuvos žmones laiko idiotais.
Tadas Kreišmontas – esu itt.lt vyriausiasis redaktorius, rašantis ne tik apie technologijas ir inovacijas, bet ir apie kasdienes temas, artimas kiekvienam iš mūsų. Mano straipsniuose galima rasti naudingų patarimų, sodo gudrybių, įžvalgų apie astrologiją bei skanaus maisto idėjų.
