Svilinantys karščiai, artėjantys prie 40 laipsnių, kankina Jungtines Valstijas. Niujorko Taimso aikštėje išsiplikinę amerikiečiai dainuoja apie karštį, baisesnį negu pragare, o kiti priešingai – rūbais užsidengia visą kūną, kad tik nenudegtų nuo saulės. Tuo pat metu naujos karščio bangos laukiantys prancūzai jau gesina masiškai kylančius miškų gaisrus. Dėl ankstesnių karščių smarkiau tirpti pradėjo Alpių kalnų ledynai.
Karščiai Europoje ir Jungtinėse Valstijose (tv3.lt koliažas)
Vienoje įžymiausių Niujorko vietų – Taimso aikštėje – šiomis dienomis termometro stulpelis rodo net 100 laipsnių pagal Farenheito skalę. Tai prilygsta maždaug 38 laipsniams Celsijaus. Todėl čia iki pusės nusirengęs, tik trumpikes dėvintis amerikietis traukia dainą apie karštį, didesnį nei pragare:
„Karšta. Karšta. Karščiau nei pragare. Karščiau už vidurdienio saulę.“
Taimso aikštėje žmonėms nėra nė vieno medžio ar krūmo, kur būtų galima pasislėpti nuo kepinančios saulės. Todėl kaistantiems turistams ir vietos gyventojams tenka rinktis – arba spaustis su kitais laikinose palapinėse, kur purškiamas vanduo, arba slėptis vėdinamose parduotuvėse dangoraižiuose.
„Karšta. Karšta. Tai kitoks karštis. Mes daug keliaujame, lankomės įvairiose šalyse, bet dabar – kitoks karštis. Kitokia ir drėgmė. Taip, mums karšta. Bet mes su tuo susitvarkome. Turime vandens, todėl svarbiausia – gerti jo pakankamai“, – sako turistė iš Long Ailando Aquila Spikes.
„Gana šilta. Šiek tiek sunku, bet nėra taip blogai.
Kol esi pavėsyje, dar neblogai“, – pasakoja regbio žaidėjas iš Airijos Brianas Deeny.
Pavėsio ieško net tie, kurie vilki marškinėlius trumpomis rankovėmis ir šortus. Tačiau yra ir tokių, kurie, bijodami nudegti, apsirengė nuo galvos iki kojų.
„Esu visiškai užsidengęs nuo saulės, nes nenoriu nudegti. Bet taip, tikrai karšta“, – sako fotografas Gabino Flores.
Europoje dega miškai ir tirpsta ledynai
Prancūzijos ugniagesiai šalies pietuose pradeda dorotis su svilinančios karščio bangos padariniais – miškų gaisrais. Vien per pirmąją liepos dieną išdegė 1200 hektarų – toks plotas prilygtų Palangos kurortui. Viduržemio jūros pakrantėje ugniagesiai vieną po kito fiksuoja gaisrų židinius. Degė ir netoli Ispanijos esantis Kanė o Rosijono uostas, o gelbėtojai evakavo apie 2 tūkstančius žmonių. Prancūzai su nerimu laukia kitos savaitės, nes meteorologai prognozuoja dar vieną svilinančio karščio bangą.
Ledynų tyrėjai sako, kad Europą alinusi karščio banga jau daro reikšmingą poveikį Alpių ledynams. Sniego atsargos čia pradėjo tirpti dviem savaitėmis anksčiau nei įprastai. Per dvi savaites ištirpo pusantro metro ledo.
Pusę amžiaus čia besilankantis turistas sako, kad net norisi nubraukti ašarą – anksčiau ledo čia buvo gerokai daugiau.
„Jau galiu verkti. Žmonės sako, kad šitas ežeras jiems labai gražus. Manau, kad tai siaubinga. 80 metrų aukščio ledynas išnyko“, – pasakoja turistas iš Vokietijos Harry Blockas.
„Ledynų būklė yra labai bloga. Žiemą buvo mažai sniego. Pirmosios karščio bangos buvo gegužę, o dabar ką tik baigėsi labai intensyvi birželio karščio banga. Tai reiškia, kad mūsų padėtis beveik tokia pat kritinė kaip ir rekordiniais 2022 metais“, – teigia Šveicarijos ledynų stebėjimo tarnybos vadovas Matthiasas Hussas.
Iš ledynų nutekėjo tiek vandens, kad per šešias sekundes juo būtų galima pripildyti vieną olimpinio dydžio baseiną. Specialistai daro išvadą, kad tai – klimato kaitos padarinys.
Tadas Kreišmontas – esu itt.lt vyriausiasis redaktorius, rašantis ne tik apie technologijas ir inovacijas, bet ir apie kasdienes temas, artimas kiekvienam iš mūsų. Mano straipsniuose galima rasti naudingų patarimų, sodo gudrybių, įžvalgų apie astrologiją bei skanaus maisto idėjų.
