Tadas Kreišmontas
Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje vis dažniau galima išgirsti frazes, kad „karas neišvengiamas“ arba kad Europa turi ruoštis blogiausiam scenarijui. Tokie pasisakymai kelia nerimą, tačiau už jų dažniausiai slypi ne vienas veiksnys.
Kodėl tokios kalbos atsiranda?
1. Įtampa tarp Rusijos ir Vakarų
Po Rusijos karo prieš Ukrainą saugumo situacija Europoje pasikeitė. Baltijos šalys, Lenkija ir kitos NATO valstybės daugiau dėmesio skiria gynybai, o tai daliai žmonių sukuria jausmą, kad grėsmė yra neišvengiama.
2. Atgrasymas ir pasiruošimas
Karo ekspertai dažnai kalba apie pasiruošimą ne todėl, kad žino, jog karas prasidės, bet todėl, kad stipri gynyba gali sumažinti tikimybę, kad kas nors ryžtųsi pulti.
Principas paprastas: kuo didesnė kaina agresoriui, tuo mažesnė paskata pradėti konfliktą.
3. Politinė retorika
Politikoje ir saugumo temose naudojama griežta kalba kartais skirta:
- atkreipti dėmesį į problemas;
- įtikinti visuomenę skirti daugiau lėšų gynybai;
- parodyti ryžtą priešininkams.
Todėl žodžiai „būtina ruoštis karui“ ne visada reiškia „karas tikrai prasidės“.
4. Istorinė patirtis
Rytų Europos šalys turi skaudžių istorinių patirčių. Dėl to Baltijos regione grėsmės vertinamos jautriau nei kai kuriose kitose Europos vietose.
Ar tikrai karas neišvengiamas?
Ne. Ateitis nėra nulemta. Tarptautiniuose santykiuose daug kas priklauso nuo:
- valstybių sprendimų;
- diplomatijos;
- karinio atgrasymo;
- sąjungininkų veiksmų;
- situacijos Ukrainoje.
Tačiau visiškai ignoruoti rizikų taip pat būtų klaida.
Kodėl žmonės tuo tiki?
Kai kasdien matome naujienas apie ginkluotus konfliktus, grasinimus ir krizę, natūralu pradėti galvoti apie blogiausią scenarijų.
Be to, socialiniuose tinkluose stipriausios ir labiausiai gąsdinančios žinutės dažnai plinta greičiausiai.
Trumpai: kalbos apie karo riziką kyla dėl realios geopolitinės įtampos, bet teiginys „karas neišvengiamas“ yra labiau vertinimas ar perspėjimas, o ne faktas.
