Vandens žydėjimas šiuo metu fiksuojamas Metelių regioninio parko Metelio ežere.
Įspėja dėl žydinčio vandens ežere
Atstovai informavo, kad šiuo metu vanduo žydi. Jie pasidalijo keliais kadrais, kuriuose tai fiksuojama.
Šiuo metu vandens telkinyje stebimas vandens žydėjimas. Dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai maudytis nerekomenduojama.
Prašome įvertinti situaciją ir elgtis atsakingai. Kiekvienas asmuo, nusprendęs maudytis, prisiima asmeninę atsakomybę už savo sveikatą ir saugumą“, – buvo rašoma įraše.
Vandens žydėjimas – eutrofikacijos pasekmė
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja Jūratė Karosienė pabrėžė, kad vandens žydėjimą sukeliančios melsvabakterės gali sukelti įvairias sveikatos problemas, pradedant nuo alerginių odos reakcijų ir virškinimo sutrikimų, iki rimtų lėtinių ligų, tokių kaip vėžys ar išsėtinė sklerozė.
J. Karosienė paaiškino, kad vandens žydėjimus dažniausiai sukelia melsvabakterės. Jos teigimu, tai mikroskopiniai organizmai, laisvai plūduriuojantys vandenyje: „Melsvabakterės yra vieni seniausių mūsų planetos prokariotiniai organizmai, vykdantys fotosintezę.“
Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja sakė, kad vandens žydėjimas yra geriausiai matoma vandens telkinių eutrofikacijos pasekmė.
„Vienas svarbiausių veiksnių, skatinantis vandens žydėjimą, yra azoto ir fosforo junginių, dar vadinamų maistinėmis medžiagomis, patekimas į vandens telkinius iš baseinų dėl intensyvios ūkinės veiklos, nesutvarkytų nuotekų valymo sistemų, buityje naudojamų cheminių priemonių.
Vandens telkinių praturtinimas maistinėmis medžiagos spartina eutrofikacijos procesus ir skatina nekontroliuojamą melsvabakterių augimą. Melsvabakterių augimui taip pat labai svarbus veiksnys yra temperatūra, todėl žydėjimai paprastai stebimi vasarą.
Žydėjimo metu melsvabakterės sparčiai dauginasi, formuoja santalkas ir vanduo tampa melsvai žalia spalvos. Karštomis vasaros dienomis, esant ramiam orui, ežeruose ar kituose vandens telkiniuose galima matyti vandens paviršiuje suformuotas melsvabakterių plėveles“, – apie vandens žydėjimo sukėlėjus kalbėjo vyresnioji mokslo darbuotoja.
J. Karosienė įvardijo, kad įprastai vanduo Lietuvos vandens telkiniuose žydi vasarą: liepos-rugpjūčio mėnesiais, kai kuriuose vandens telkiniuose, pavyzdžiui Kauno mariose, vandens žydėjimai gali tęstis ir iki rugsėjo mėnesio vidurio:
„Kartais žydėjimus galima stebėti ir šaltuoju metų laiku, kai sparčiai pradeda augti šalčiui tolerantiškos melsvabakterės (rausvoji viburūnė, lot. Planktothrix rubescens), kurios nudažo vandenį, o kartais net ledą raudona spalva.“
Tadas Kreišmontas – esu itt.lt vyriausiasis redaktorius, rašantis ne tik apie technologijas ir inovacijas, bet ir apie kasdienes temas, artimas kiekvienam iš mūsų. Mano straipsniuose galima rasti naudingų patarimų, sodo gudrybių, įžvalgų apie astrologiją bei skanaus maisto idėjų.
