Tadas Kreišmontas
JAV Centrines žvalgybos agentūros (CŽA) vadovo vizitas Maskvoje sulaukė daug visuomenės dėmesio, tačiau kol kas apie jo tikslus atskleista nedaug. Ekspertai svarsto, kad susitikimo metu buvo norima įspėti Kremlių dėl galimų Rusijos provokacijų ir NATO saugumo.
Apie tai, koks buvo J. Ratcliffe’o kelionės į Maskvą tikslas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
Ką reiškia susitikimas Maskvoje?
CŽA vadovas yra aukšto rango pareigūnas. Ką jums parodo tai, kad jis nuvyko į Maskvą?
L. Kojala: Galime išskirti kelias žinomas detales. Visų pirma, tai turbūt buvo ketvirtas žinomas CŽA vadovo vizitas, susitikimas su Kremliaus vadovais per pastarąjį dešimtmetį. Keitėsi politiniai ciklai, bet savaime toks susitikimas nėra kažkas neįtikėtino. Aš kalbu tik apie žinomus susitikimus. Turbūt galime numanyti, kad ne visada tokie dalykai yra viešinami.
Antrasis su tuo susijęs aspektas yra būtent tai, kad mes apie susitikimą žinome. Jeigu būtų labai norėję, amerikiečiai būtų nepateikę viešai prieinamos informacijos, kuri leidžia apskritai kalbėti apie tai, kad toks pokalbis įvyko, ir jau tada svarstyti apie galimą jo turinį.
Trečias dalykas – žinome ir tai, kad susitikimas nebuvo ilgas. Tai buvo iš esmės keliolikos valandų sustojimas Maskvoje. Vadinasi, tai apriboja erdvę svarstymams apie kažkokias ilgas derybas dėl to, kaip pabaigti karą Ukrainoje.
Kitais atvejais, kai ten vykdavo Steve‘as Witkoffas ir kiti pareigūnai, tie vizitai užtrukdavo šiek tiek ilgiau, nes akivaizdu, jog turinys yra labai kompleksiškas.
Tai leidžia daryti tam tikras prielaidas, įskaitant ir tai, kad tikriausiai vienas iš vizito tikslų buvo konkrečios vienos ar kelių žinučių perdavimas Rusijai, nesitikint kažkokio labai ilgo derybinio proceso, kuris galėtų tuo būti vainikuojamas.
Paskutinis aspektas – iš tikrųjų Ratcliffe‘as yra Centrinės žvalgybos agentūros vadovas, bet taip pat labai įtakingas Donaldo Trumpo administracijos pareigūnas. Tai asmeninio politinio pasitikėjimo paskyrimas. Jis nėra tik institucijos vadovas, akivaizdu, kad atlieka labai reikšmingą vaidmenį.
Galbūt šiek tiek ir laimėjo tą vidinę konkurenciją tarp žvalgybos institucijų, kurių Jungtinėse Valstijose yra beveik dvi dešimtys, per pastaruosius šiek tiek daugiau nei metus. Prisiminkime Tulsi Gabbard, nacionalinės žvalgybos direktorės pareigybę – iš esmės praradusią įtaką pareigūnę.
Akivaizdu, kad Ratcliffe’as turbūt yra įtakingiausias žvalgybos pareigūnas Jungtinėse Valstijose šiuo metu ir tiesiogiai prieinantis prie prezidento Trumpo. Tad šia prasme tai buvo ne tik žvalgybos institucijos vadovas, bet ir žmogus, kuris gali atstovauti prezidentui Trumpui bet kokio pobūdžio pokalbiuose.
Kodėl įvyko šis susitikimas?
Po šio susitikimo buvo prisimintas ir 2021 metų lapkritį, prieš karą Ukrainoje, vykęs CŽA vadovo susitikimas su pačiu Vladimiru Putinu. Kam tada reikėjo šito susitikimo?
L. Kojala: Manau, kad per tą laiką galima perduoti net ir kelias labai konkrečias žinutes. Jos gali būti susijusios su NATO šalių saugumu ir galimomis provokacijomis. Tai tikrai yra pakankamai rimta prielaida, pagrįsta ir šaltinių informacija – tai galėjo būti viena iš žinučių.
Juo labiau kad ji atliepė platesnį kontekstą. Neturėtume matyti šio susitikimo kaip kažko, kas atsisieja nuo kitų veiksmų, įskaitant padidintus Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgybinius pajėgumus mūsų regione pastaruoju metu ir viešai aptariamą žvalgybinę informaciją, kurioje minima, kad galimų Rusijos provokacijų prieš NATO valstybes rizika tikrai nėra sumažėjusi, galbūt net ir padidėjusi.
Taip pat matome išaugusią Vakarų šalių paramą Ukrainai, įskaitant ir veiksmus, kurių ėmėsi Jungtinių Valstijų Vyriausybė kartu su tokiais veikėjais kaip Elonas Muskas, privačios kompanijos „SpaceX“ vadovas, pavyzdžiui, apribojant rusams galimybę naudotis nelegaliai įsigytais ar atsigabentais „Starlink“ terminalais.
Daug sprendimų ir konkrečių veiksmų supa šitą pokalbį, todėl jo turinys tampa ne pavieniu nutikimu, bet kažkuo, kas atspindi platesnę pastarųjų mėnesių dinamiką. Ta dinamika signalizuoja, kad geopolitinės rizikos tikrai yra pakankamai aukštos.
Jungtinių Valstijų lūkesčiai, kad pavyks su Kremliumi tiesiog susitarti, pasikalbėti, pasiekti taiką Ukrainoje ir galbūt tada pradėti spręsti kitus klausimus, akivaizdu, jog yra žlugę. Šia prasme Jungtinių Valstijų santykiai su Rusija emociniame ir politiniame lygmenyje yra kitokie, negu buvo, tarkime, prieš vienerius metus.
Kaip jūs galėtumėte įvertinti šį susitikimą? Kaip galvojate, kokie galėjo būti pagrindiniai jo tikslai ir ką jis parodo?
R. Vilpišauskas: Manau, kad jį reikėtų vertinti matant bendresnį kontekstą ir žinant informaciją, kurią jau anksčiau šią vasarą buvo paviešinę kai kurie leidiniai, „The Wall Street Journal“ ar kiti. Apie tai, kad CŽA įspėjo mūsų regiono kolegas, Baltijos, Šiaurės šalių, kitų NATO valstybių žvalgybos institucijas, apie galimas naujas Rusijos provokacijas.
Taip pat buvo tokių pranešimų kaip rugpjūčio viduryje pasirodžiusi informacija apie iš anksto neskelbtas aviacines pratybas ties Kaliningrado sienomis, kuriose dalyvavo daug įvairaus pobūdžio karo lėktuvų, priklausančių JAV ir kitoms NATO valstybėms.
Tad žinant šį kontekstą ir tai, ką prieš tai minėjo Linas, labiausiai tikėtina versija ir yra ta, kad CŽA vadovas nuvyko į Maskvą perduoti įspėjimo, kad Rusija nebandytų testuoti NATO penktojo straipsnio tvirtumo.
Kitaip sakant, kad amerikiečiai žino apie svarstymus Maskvoje, susijusius su potencialia eskalacija NATO valstybių atžvilgiu. Hibridinės atakos, kurios priskiriamos Rusijai ar gali netrukus būti priskirtos Rusijai, kaip dabar diskutuojama Vokietijoje dėl neseniai įvykusių incidentų su dronais Leipcigo oro uoste, visa tai rodo, kad amerikiečiai siunčia signalą Rusijai.
Tai kartu parodo, kad jie skiria dėmesį mūsų regionui, skiria dėmesį Baltijos šalims. Manau, neatsitiktinai to skrydžio metu į Maskvą buvo sustota Rygoje. Galbūt buvo susitikta ir su kolegomis iš Baltijos šalių žvalgybos institucijų, galbūt ir ne, bet manau, kad pats sustojimas irgi turi tam tikrą simbolinę reikšmę.
Tai rodo, kad Amerika rūpinasi tuo, kas vyksta mūsų regione. Tad sakyčiau, kad pagrindinis vizito tikslas ir buvo susijęs su Amerikos siekiu parodyti Kremliui: mes žinome apie jūsų svarstymus, geriau to nedarykite, kas susiję su NATO šalių solidarumu, netestuokite jo.
Galbūt paraštėse dar buvo pasikalbėta ir apie situaciją Ukrainoje. Bent jau kai kurie Amerikos informacijos šaltiniai, remdamiesi savo šaltiniais CŽA, pranešė, kad galėjo būti ir Ukrainos tema.
