Sėkmingi Ukrainos smūgiai Rusijos logistikai ir infrastruktūrai gali kurti artėjančio lūžio įspūdį, tačiau Valerijus Zalužnas perspėja neapsigauti. Pasak buvusio Ukrainos kariuomenės vado, šis karas jau seniai nebėra greitų pergalių ir staigių manevrų kova – tai alinantis išsekimo karas, kuriame net menkiausias pasistūmėjimas kainuoja milžiniškus išteklius.
Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja karybos ir ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis.
Darius Antanaitis: karas perėjo į naują fazę
Dariau, iš tikrųjų, tęsiasi ir toliau smūgiai Kyjivui. Ukrainiečiai irgi puola daugiau dronais ir naikina infrastruktūrą, išvengdami aukų, tuo tarpu rusai balistinėmis raketomis atakuoja Ukrainą. Ką rusai toliau nori pasiekti tokiomis atakomis?
D. Antanaitis: Tą patį, ką ir ukrainiečiai, nes priešą reikia išsekinti. Jeigu mes pažiūrėsime, ką atakavo rusai, tai ne tik civilinius pastatus, bet taip pat pasinaudojo ir ukrainiečių klaida, kada ukrainiečiai sandėliavo ir gamino raketas vidury miesto. Rusai atakavo tą raketų gamyklą ir žuvo aibė žmonių. Ne dėl rusų pataikymo, bet dėl to, kad detonavo ukrainietiškos raketos. Tai vėlgi, ir viena, ir kita pusė daro taktines, strategines bei operacines klaidas, taip pat būna ir pasisekimų – ir vieniems, ir kitiems sekasi.
Šiuo atveju mes dažnai priimame tai, ką norime matyti, kaip esamą situaciją. Mums atrodo, kad ukrainiečiams sekasi, o rusams baisiai nesiseka. Tačiau tas pats Valerijus Zalužnas savo interviu ir sakė, kad situacija yra tokia, jog ukrainiečiai nepralaimėjo, o rusai nėra laimėję.
Tai tokia patinė situacija.
Šiai dienai, aš manau, karas iš tikrųjų galbūt perėjo į kitą fazę, o ta fazė yra tokia, kad smūgiai skrieja abiem kryptimis – ne tik rusai smūgiuoja į ukrainiečių operacinės ir strateginės reikšmės taikinius, bet ir ukrainiečiai pradėjo smūgiuoti į rusų strateginius taikinius, tai žymi pagrindinę kitą fazę.
Jeigu mes prisiminsime, prieš kelerius metus ukrainiečiai negalėjo smūgiuoti į Rusijos gilumą, kadangi tiesiog, ko gero, neturėjo nei kuo smūgiuoti, nei žvalgybinių duomenų, nes vien tai, kad tu turi kažkokį droną, raketą, ar dar kažką, bet nematai, kur šaudyti – nėra jokio skirtumo, ką tu turi.
Karyboje, vis dėlto, tu turi atlikti planavimą, turi turėti logistiką, turi turėti žvalgybą ir žinoti, kur šaudyti, turi turėti, kuo šaudyti, privalai užtikrinti kontržvalgybą, kad rusai nežinotų, iš kur tu šaudai ar kur tas raketas laikai ir panašiai.
Šiuo atveju, aš manau, ukrainiečiai būtent ir perėjo į kitą fazę, kada jie visiškai perkelia karą į Rusijos teritoriją. Prieš tai buvo pakankamai nedidelio, operacinio masto karo perkėlimas į Rusijos teritoriją, kaip Kursko operacija, kuri buvo unikali savo požiūriu, tik per ilgai užsitęsusi. Teoriškai, pagal karybos teoriją, tai turėjo būti tiesiog reidas, o išaugo į placdarmo užėmimą ir išlaikymą. Šiai dienai aš matau, kad ukrainiečiai gauna papildomų galių smūgiuoti į rusų gilumą.
Ar smūgiai Rusijos naftos gamykloms keičia karo eigą?
Karas prasidėjo nuo desanto, sausumos pajėgų ir ilgų technikos kolonų, kurioms buvo būtinas kuras. Dabar smūgiai Rusijos naftos perdirbimo įmonėms ir saugykloms kelia benzino trūkumo baimę, tačiau ar tai realiai veikia karinę logistiką ir pačią karo eigą?
D. Antanaitis: Ilgalaikiu laikotarpiu, ko gero, nesukels didelio poveikio, tačiau trumpalaikiu – tikrai taip. Jeigu pas tave yra sudėliota logistinė grandinė ir ji nesuveikia, tai tiesiog rutiniškai negauni kažkokių būtinų dalykų.
Atakuojamas ne tik naftos perdirbimas, taip pat atakuojamos ir karinės gamyklos, sandėliai taip pat atakuojami. Aišku, juos sunkiau surasti, nes ten rusų kontržvalgyba taip pat veikia ir to neleidžia padaryti.
Žiūrint į tai, kur smūgiuoja ukrainiečiai, galima daryti prielaidą, kad jie ant žemės arba prie tų objektų turi savo akis ir ausis, kad matytų, kas ir kaip ten vyksta. Ar tai paveiks padėtį ant žemės ilgalaikėje perspektyvoje? Ko gero, kad ne, bet ekonomikai tai atsilieps kitaip.
Karas yra karas tarp gamyklų, karas tarp ekonomikų. Jeigu tavo ekonomika gerai veikia, tai rusai ir toliau siųs žmones į mūšį, ir toliau su jais teks kovoti kaip zombių apokalipsės metu, bet jeigu tu nepajėgi finansiškai apmokėti sąskaitų, tai yra blogai.
Pavyzdžiui, jeigu ukrainiečiams nebūtų suteikta Vakarų pagalba, turbūt jau per pirmuosius metus būtų buvę labai sunku. Šiai dienai yra labai gerai, kad civilizuotas pasaulis praktiškai apmoka visas Ukrainos sąskaitas. Ukraina gali toliau kovoti dėl savo laisvės ir nepriklausomybės. Aš manau, kad būtent Rusijos biudžeto ar galimybių tą biudžetą pildyti naikinimas yra labai svarbus aspektas.
Tadas Kreišmontas – esu itt.lt vyriausiasis redaktorius, rašantis ne tik apie technologijas ir inovacijas, bet ir apie kasdienes temas, artimas kiekvienam iš mūsų. Mano straipsniuose galima rasti naudingų patarimų, sodo gudrybių, įžvalgų apie astrologiją bei skanaus maisto idėjų.
