Tadas Kreišmontas
Fiskalinių priemonių inicijavimo sąlygos
Finansų ministerijos atstovai nurodo, kad kol kas nėra būtinybės taikyti fiskalines priemones kuro kainų reguliavimui. Konkrečiai, šios priemonės būtų svarstomos tik tuomet, kai dyzelino kaina degalinėse viršytų 2 eurus ir 20 centų už litrą. Tai reiškia, kad dabartinės kainos, nors ir aukštos, dar nesiekia kritinės ribos, kuri paskatintų valstybę imtis aktyvesnių veiksmų.
Kainų signalai ir galimos reakcijos
Finansų ministras Taurimas Valys papildė, jog akcizo mažinimą galėtų paskatinti dyzelino kainos intervale nuo 2,2 iki 3 eurų už litrą. Tokiu būdu valstybės institucijos nustato tam tikrą kainų slenkstį, kuris lemtų reakciją į rinkos pokyčius. Šiuo metu dyzelino kainos degalinėse svyruoja nuo 1,79 iki 2,17 euro, o vidutinė kaina siekia apie 2,01 euro už litrą, tad kai kurios degalinės jau peržengė numatytą ribą.
Tarptautinių įvykių įtaka kuro kainoms
Premjeras M. Sinkevičius pabrėžia, kad degalų kainų svyravimus Lietuvoje daugiausia lemia tarptautiniai veiksniai, ypač situacija Hormuzo sąsiauryje. Šis strateginis naftos tiekimo maršrutas patiria neramumus, kurie tiesiogiai veikia naftos rinkas ir, atitinkamai, kuro kainas. Lietuvos valdžia rengiasi įvairiems scenarijams, tačiau negali vien tik savo veiksmais paveikti globalių naftos kainų svyravimų.
Lietuvos degalų rinkos apžvalga
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, dyzelino kainos šalyje ketvirtadienio rytą svyravo nuo 1,79 iki 2,17 euro už litrą, o benzino kainos – nuo 1,65 iki 1,89 euro. Vidutinės kainos atitinkamai siekė 2,01 euro ir 1,76 euro už litrą. Naftos rinkos kaina „Brent“ rūšies naftai tuo metu buvo apie 79,45 JAV dolerio už barelį, kas rodo aukštą žaliavos kainos lygį pasaulinėje rinkoje.
Ilgalaikės priemonės kuro kainų valdymui
Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė pabrėžė, kad siekiant efektyviai suvaldyti degalų kainas, būtina orientuotis į ilgalaikius sprendimus. Viena iš galimų strategijų – skatinti pereiti prie mažiau priklausomų nuo iškastinio kuro transporto priemonių. Be to, svarbu peržiūrėti mokestinę politiką, ypač akcizų dydį, nes didesni mokesčiai nei kaimyninėse šalyse gali neigiamai paveikti šalies konkurencingumą ir vartotojų pasirinkimus.
Akcizų politika ir rinkos konkurencingumas
Lietuviškų degalinių sąjungos atstovas Vidas Šukys sutinka, kad akcizų politika yra esminis veiksnys degalų kainų formavime. Šiuo metu diskutuojama apie galimus akcizų mažinimus, kurie galėtų palengvinti kainų naštą gyventojams ir verslui. Energetikos ministras Lukas Savickas taip pat pažymėjo, kad kol kas kainos Lietuvoje nesiekia Europos Sąjungos vidurkio, tačiau jei kainų augimas tęsis, bus svarstomos priemonės, įskaitant laikino dyzelino akcizo sumažinimą.
Praėjusios priemonės ir jų poveikis
Praėjusį birželį Lietuva laikinai sumažino dyzelino akcizą iki birželio 15 dienos, siekdama sušvelninti kuro kainų augimą, kuris kilo dėl geopolitinių įtampų Artimuosiuose Rytuose ir sutrikus laivybai Hormuzo sąsiauryje. Ši lengvata buvo finansuojama iš padidėjusių pridėtinės vertės mokesčio pajamų, susidariusių dėl brangesnio kuro. Finansų ministerijos skaičiavimu, tai leido sumažinti kuro kainą gyventojams maždaug 6 centais už litrą su PVM. Tačiau šios priemonės buvo laikinos ir skirtos trumpalaikiam kainų stabilizavimui.
Geopolitinė įtaka ir ateities iššūkiai
Vasario pabaigoje prasidėjęs karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir toliau kelia neapibrėžtumą naftos rinkose. Birželio viduryje sudarytas paliaubų susitarimas tarp JAV ir Irano žlugo, o liepą vėl prasidėjo kovos dėl Hormuzo sąsiaurio, kuris yra vienas pagrindinių pasaulinių energijos tiekimo maršrutų. Šie įvykiai iš esmės uždarė sąsiaurį ir sukėlė didelius svyravimus kuro kainose pasaulinėje rinkoje, tiesiogiai paveikdami ir Lietuvos vartotojus bei ekonomiką.
