Tadas Kreišmontas
Jis grįžo iš kalėjimo, ji jau buvo kita: Cichanouskių šeimos lūžis, kuris gali kainuoti visai Baltarusijos opozicijai
Vilnius. Istorija, kuri prasidėjo kaip simbolis – vyras už grotų, žmona, tapusi vilties veidu, – šiandien virsta skaudžia drama, keliančia grėsmę visam Baltarusijos demokratiniam judėjimui. Siarhejus Cichanouskis, po penkerių metų vienutėje grįžęs į laisvę, pastarosiomis dienomis atvirai puola savo žmoną Sviatlaną Cichanouską ir jos komandą.
Konflikto epicentru tapo Sviatlanos publikuotas jautrus tekstas apie nematomas jos pastangas padėjus sūnui, kuriame, pasak Siarhejaus, buvo nutylėtas jo indėlis. Nuo asmeninės nuoskaudos prasidėjęs ginčas greitai peraugo į viešą susidorojimą.
„Nebūčiau patikėjęs, kad viskas taip pasisuks“
Politikos apžvalgininkai, stebintys Baltarusijos opozicijos užkulisius, sako, kad tokio aštraus konflikto nesitikėjo niekas.
„Iš tiesų, nebūčiau patikėjęs, kad Siarhejus pereis į tokį aštrų pasipriešinimą savo žmonos biurui. Maniau, kad jis sustos. Jis nesustojo“, – teigia vienas iš šaltinių, artimų opozicijai.
Ekspertų vertinimu, tai, kas vyksta dabar, yra pavojingiausias scenarijus – „abipusis naikinimo procesas“.
„Viešas tarpusavio konfliktas ne tik gadina asmenines nuotaikas, bet ir mažina pasitikėjimą organizacine tvarka, komunikacija bei gebėjimu sutelkti paramą. Kritika iš vidaus dažnai yra veiksmingesnė ir greičiau žalinga nei išorinės atakos, nes ji kelia abejonių tarp rėmėjų ir partnerių“, – rašoma analizėje.
Tyla, kuri gali baigtis atsiribojimu
Sviatlanos komanda kol kas pasirinko tylėjimo taktiką. Pati Sviatlana Cichanouskaja į vyro kaltinimus reagavo lakoniškai:
„Tai jo reikalas.
Jis pats turi paaiškinti, kaip dirba su žmonėmis ir žiniasklaida.“
Tačiau, anot ekspertų, tokia strategija gali būti tik laikina. Jei Siarhejaus atakos tęsis, komanda bus priversta nebetylėti ir viešai atsiriboti, pabrėžti skirtumus ir net nutraukti bendradarbiavimą su asmeniu, kurio elgsena kelia riziką visam judėjimui.
Prisiminkime, kad po paleidimo Siarhejaus pirmasis prioritetas, jo paties žodžiais, turėjo būti likusių politinių kalinių paleidimas. Europos Parlamente jis apgailestavo, kad 2020 m. nepavyko nuversti Lukašenkos režimo. Dabar visas dėmesys krypsta ne į režimą, o į šeimos karą.
Kodėl sutuoktiniai neberanda bendros kalbos?
Konflikto šaknys – penkeri metai, kurie du žmones pakeitė neatpažįstamai.
Kol Siarhejus praleido penkerius metus už grotų be jokio ryšio su išoriniu pasauliu, Sviatlana, 2020 m. priversta bėgti į Lietuvą po suklastotų rinkimų, tapo ne tik žmona, laukiančia vyro, bet ir pripažinta Baltarusijos opozicijos lydere, turinčia savo komandą, tarptautinius ryšius ir Vakarų sostinių palaikymą.
Grįžęs į politinę erdvę, Siarhejus siekė savo vaidmens ir vietos judėjime, tačiau susidūrė su nauja realybe – jo žmona jau buvo kita. Ne tik politiškai, bet ir asmeniškai.
Tai klasikinė dinamika, kuri dažnai veda prie tarpusavio nesusikalbėjimo: vienas grįžta į pasaulį, kuris per penkerius metus pasikeitė, kitas per tą laiką turėjo išmokti gyventi ir vadovauti be jo.
Ekspertai įspėja, kad šis lūžis turi platesnių implikacijų. Vakarų partneriai, stebėdami viešus konfliktus, gali pradėti abejoti, ar opozicinis judėjimas geba išlaikyti vienybę. O nukreipdami dėmesį nuo politinių tikslų į asmenines intrigas, opozicijos veikėjai rizikuoja prarasti tai, ką sunkiai kūrė šešerius metus – pasitikėjimą.
