Svarbiausios naujienos vienoje vietoje
AKTUALU
Kiti straipsniai

Baltijos šalių pasienyje su Baltarusija aptikti tuneliai: kelia naujus saugumo iššūkius

Pasienio tunelių aptikimas – nauja grėsmė Baltijos regionui

Per pastarąją savaitę tiek Lietuva, tiek Latvija pranešė apie tunelių pasienyje su Baltarusija radinius, kurie kelia rimtų saugumo klausimų. Latvijos pareigūnai aptiko pirmąjį tunelį, per kurį neteisėtai į šalį pateko 15 migrantų. Visi jie buvo sulaikyti ir grąžinti atgal. Lietuvoje taip pat nustatyti keli tuneliai, o vienas incidentas baigėsi tuo, kad pasienio pareigūnai, likę mažumoje, buvo užpulti neteisėtai sieną kirtusių migrantų.

Valstybių vadovų ir pareigūnų reakcija

Latvijos premjeras Andris Kulbergas pabrėžė, kad būtina daryti viską, jog Latvija taptų nepatrauklia vieta nelegaliai migracijai. Jau pradėta operacija „Vilkolakis“, kurioje dalyvauja karinės, pasienio apsaugos ir policijos pajėgos. Ši operacija skirta sutriuškinti organizuotą nelegalių migracijos kelių atvėrimą per tunelius ir kitus būdus.

REKLAMA

Lietuvos premjeras Mindaugas Sinkevičius po susitikimo su prezidentu pažymėjo, kad tuneliai yra nauja taktika nelegaliai migracijai, taip pat galimi ir kiti pavojingi valstybės saugumui veiksmai. Jis akcentavo, kad ieškoma ne tik technologinių, bet ir kitokių sprendimų. Premjeras taip pat planuoja vizitą į Latviją, siekiant toliau derinti veiksmus pasienio apsaugos srityje.

Technologiniai iššūkiai pasienio apsaugai

Latvijos gynybos ministras Raivis Melnis atkreipė dėmesį, kad tradicinis karių išdėstymas palei sieną nėra efektyvus, ypač norint stabdyti nelegalią migraciją ar aptikti tunelius. Pasak jo, karių reikėtų išdėstyti kas 50–60 metrų, kas praktiškai neįmanoma. Todėl sprendimas turi būti technologinis, pavyzdžiui, vibracijas fiksuojantys jutikliai, kurie Lietuvoje jau naudojami pasienyje su Baltarusija.

Baltijos šalių pasienyje su Baltarusija aptikti tuneliai kelia naujus saugumo iššūkius

Tačiau lieka neaišku, ar šie jutikliai gali fiksuoti vibracijas, kylančias iš didesnio gylio po žeme, kur yra tuneliai. Pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Ineta Kursevičienė pažymėjo, kad pasienio grėsmės išlieka ne tik Baltijos šalyse, bet ir Lenkijoje, o pareigūnų aprūpinimas vis dar nepakankamas. Ji ragina vyriausybes spartinti finansavimą ir bendradarbiavimą, remiantis Lenkijos patirtimi Europos Tarybai pirmininkaujant.

REKLAMA

Galimos pavojingos tunelių paskirtys

Pasienio pareigūnai neviešai teigia žinantys, kur yra kasami tuneliai, tačiau kyla klausimas, ar visi jie yra aptikti ir kokio masto pajėgų reikėtų, kad būtų užkirstas kelias neteisėtai veiklai. Be nelegalių migrantų ir kontrabandos, tuneliai gali būti panaudoti įsibrovimams, pavyzdžiui, „žaliųjų žmogeliukų“ atvejais, kai nenustatytos uniformos kariuomenės daliniai galėtų pasinaudoti požeminiais praėjimais.

Baltijos šalių pasienyje su Baltarusija aptikti tuneliai kelia naujus saugumo iššūkius

Ši situacija ypatingai aktuali atsižvelgiant į Rusijos galimus planus vykdyti atakas prieš Baltijos šalis, kaip perspėja žvalgybos informacija. Todėl pasienio apsaugos stiprinimas yra ne tik migracijos, bet ir nacionalinio saugumo klausimas.

Bendradarbiavimas tarp Baltijos šalių ir kitų partnerių

Šiuo metu Lietuva, Latvija ir Estija stiprina bendradarbiavimą pasienio apsaugos srityje. Premjeras Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, kad Latvijai pavyko kiek suvaldyti migrantų srautą, tačiau antrinė migracija vis dar kelia iššūkių. Tęsiami pokalbiai ir dėl pareigūnų aprūpinimo, siekiant užtikrinti efektyvų atsaką į nusikalstamą veiklą pasienyje.

Baltijos šalių pasienyje su Baltarusija aptikti tuneliai kelia naujus saugumo iššūkius

Be to, pastebima, kad problema plinta ir gali paveikti ne tik Baltijos šalis, bet ir Lenkiją, todėl būtinas platesnis regioninis požiūris ir finansinis bei technologinis palaikymas.

REKLAMA

Tarptautiniai kontekstai ir saugumo iššūkiai

Situacija pasienyje su Baltarusija nėra izoliuotas reiškinys. Vokietijoje neseniai kilo incidentas Hanoverio oro uoste dėl drono, kuris sutrikdė oro uosto veiklą. Tyrimai parodė, kad rastų DNR pėdsakai sutampa su ankstesniais Lietuvoje fiksuotais atvejais, susijusiais su padegimu Leipcige. Nors oficialiai nėra patvirtinta, kad šie įvykiai susiję, tai rodo, jog regiono saugumo grėsmės yra sudėtingos ir tarptautinės.

Premjeras M. Sinkevičius pažymėjo, kad Lietuva bendradarbiauja su užsienio institucijomis ir laukia papildomos informacijos apie šiuos incidentus. Tai dar kartą pabrėžia būtinybę stiprinti saugumo priemones ne tik pasienyje, bet ir platesniu mastu.

Pasidalinkite
Apie autorių

Tadas Kreišmontas

Tadas Kreišmontas – esu itt.lt vyriausiasis redaktorius, rašantis ne tik apie technologijas ir inovacijas, bet ir apie kasdienes temas, artimas kiekvienam iš mūsų. Mano straipsniuose galima rasti naudingų patarimų, sodo gudrybių, įžvalgų apie astrologiją bei skanaus maisto idėjų.