Tadas Kreišmontas
Problema prasideda tada, kai Rusijos izoliacija tampa tikslu savaime.
Rusijos opozicionierius Ilja Jašinas tikina, kad Europa padarys klaidą, jei į rusus žiūrės vien per migracijos grėsmės prizmę. Jo nuomone, Europos saugumas po Vladimiro Putino pasitraukimo taip pat priklauso nuo to, kokia Rusija susikurs po jo valdymo.
Ilja Jašinas, emigracijoje esantis Rusijos opozicionierius, polemizuoja su buvusio britų diplomato Nigelo Gouldo-Davieso teze, kuris nurodė prieštaravimą tarp emigracijoje esančios Rusijos opozicijos interesų ir Europos saugumo. Jašino nuomone, yra visiškai priešingai: ilgalaikis Europos saugumas bus neįmanomas be demokratinės Rusijos.
Jašinas neginčija griežtos politikos Kremliaus atžvilgiu poreikio. Priešingai. Jis pabrėžia, kad Europos atsakas į Rusijos agresiją turėtų apimti karinę paramą Ukrainai, sankcijas, kontržvalgybos veiksmus bei apsaugą nuo Rusijos šnipinėjimo ir sabotažo.
Tačiau problema prasideda tada, kai Rusijos izoliacija tampa tikslu savaime.
„Siena nesustabdys Rusijos agentų“
Pasak Jašino, Europos uždarymas rusams neišspręs Rusijos tarnybų veiklos problemos. Profesionalūs Kremliaus agentai gali naudotis padirbtais dokumentais, pasitelkti tarpininkus ir veikti per kitų valstybių piliečius.
Tuo pat metu apribojimai gali smogti visiškai kitai grupei – rusams, kurie pabėgo nuo represijų ir priešinasi Putinui.
Kaip pavyzdį Jašinas nurodo Vokietijos sprendimą sustabdyti humanitarinių vizų programą karui nepritariantiems rusams ir Baltarusijos opozicionieriams. Jis klausia, ar šis sprendimas tikrai susilpnino Kremlių.
Jo vertinimu – ne. Rusijos šnipui nereikia humanitarinės programos, kad jis patektų į Europą. O persekiojamam opozicionieriui ji, atvirkščiai, gali reikšti galimybę išsigelbėti ir pradėti veiklą vardan demokratinės Rusijos ateities.
Jašinas pabrėžia, kad Rusijoje represijos vis dar tęsiasi, o žmonės įkalinami už pasipriešinimą karui ir Putino valdžiai. Jis pats Rusijos kalėjime praleido dvejus metus.
Rusija po Putino. Esminis klausimas Europai
Visgi svarbiausia Jašino argumentacijos dalis susijusi su ateitimi.
„Putinas nevaldys amžinai, – tikina opozicionierius. – Tačiau Rusija išliks Europos kaimyne.“
Todėl Vakarai jau šiandien turėtų susimąstyti, kas nutiks su šia valstybe pasitraukus dabartiniam vadovui.
Jašinas mano, kad Rusijos interesus galima suprasti dviem visiškai skirtingais būdais. Kremliaus vizijoje tai reiškia izoliaciją, militarizmą, imperines ambicijas ir kaimynų pajungimą. O demokratinė opozicija siūlo valstybę, kuri atsisakys imperinės politikos ir kurs taikius santykius su Europa.
Ir būtent todėl, anot Jašino, demokratinė Rusijos opozicija yra ne grėsmė Europai, o potenciali sąjungininkė.
„Sienas lengva pastatyti“
Todėl Jašinas ragina Europos lyderius nelaikyti visų rusų potencialia grėsme. Jo teigimu, Europa turėtų vienu metu stiprinti apsaugą nuo Kremliaus ir palaikyti ryšius su rusais, kurie nori sistemos pokyčių.
Kalba eina ne apie politikos Putino atžvilgiu švelninimą. Svarbu pasiruošti tam laikui, kai Putino jau nebebus.
„Sienas lengva pastatyti. Bet tiltų tiesimas yra išmintingesnis pasirinkimas“, – tikina Rusijos opozicionierius.
Jo vertinimu, būtent šiandien Europa turi šansą nuspręsti, ar ateities Rusija bus dar viena grėsmė prie jos sienų, ar valstybė, su kuria bus galima kurti normalius, taikius santykius.
Ir todėl, kaip sufleruoja Jašinas, kova dėl ateities Rusijos kartu yra ir kova dėl ateities Europos saugumo.
Pasidalinkite su draugais
