Tadas Kreišmontas
Diskusijos dėl CŽV kalėjimo tyrimo atsinaujinimas
Pastaruoju metu Lietuvoje atsinaujino diskusijos dėl galimo slapto Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo veiklos šalyje. Po Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimų, kurie konstatavo neteisėtą kalinimą Lietuvoje, politinėje arenoje iškilo klausimas, ar reikalingas naujas tyrimas šiuo klausimu.
Aureliaus Verygos pozicija dėl papildomo tyrimo
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Aurelijus Veryga skeptiškai vertina idėją atlikti dar vieną tyrimą dėl CŽV kalėjimo. Jis kelia abejones, kas galėtų vykdyti tokį tyrimą ir kokią naudą jis duotų. Veryga pabrėžia, kad teisėsauga ar kitos institucijos turėtų turėti įgaliojimus gauti reikiamą informaciją, tačiau dalis duomenų gali būti slapti ir neprieinami viešumai. Politikas mano, kad toks tyrimas gali būti tik procesas dėl proceso, neturintis realios prasmės.
Visuomenės nuomonės svarba ir galimi tyrimo tikslai
Veryga atkreipia dėmesį, kad visuomenės nuomonė šiuo klausimu būtų svarbi. Jis mano, kad dauguma žmonių nenorėtų, jog būtų atliekamas dar vienas tyrimas, o geriau sutelktų dėmesį į realų darbą. Politikas taip pat kelia klausimą, ar tyrimo tikslas nėra įgelti buvusiems politikams ar ieškoti istorinės tiesos, kurios, jo nuomone, anksčiau ar vėliau paaiškės per dokumentų viešinimą.
Galimos tyrimo ribotybės dėl informacijos slaptumo
Veryga pažymi, kad dėl galimo informacijos slaptumo tyrimas gali būti neefektyvus ir neatskleisti visų atsakymų.
Jis kelia klausimą, ką tyrimu būtų galima pasiekti, jei dalis duomenų lieka neprieinami ir Lietuva galėjo nežinoti kai kurių faktų apie įvykius. Šis aspektas, pasak jo, dar labiau sumažina tyrimo prasmę.
Kiti politikų požiūriai ir EŽTT sprendimų kontekstas
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius šią savaitę išsakė nuomonę, kad toks tyrimas turėtų būti atliktas. Diskusijos dėl CŽV kalėjimo Lietuvoje atsinaujino po to, kai EŽTT paskelbė sprendimą dėl neteisėto Saudo Arabijos piliečio kalinimo šalyje. Tai jau trečioji byla Strasbūro teisme, susijusi su šiuo klausimu.
Praėję tyrimai ir Prezidentūros pozicija
2009 metais Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atliko parlamentinį tyrimą, kuriame nustatyta, kad Lietuvoje egzistavo sąlygos kalinimui, tačiau neįrodyta, kad kaliniai buvo faktiškai atvežti ir laikomi šalyje. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra pareiškęs, kad Lietuva privalo ištirti įtarimus dėl slapto kalėjimo. Tuo tarpu Prezidentūra, atstovaujama šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiosios patarėjos, abejoja papildomo tyrimo nauda ir teigia, kad jis nepridėtų aiškumo šiai istorijai.
