Atėjus vasarai, lietuviai vis dažniau traukia poilsiauti prie jūros, ežerų ir kitų vandens telkinių. Poilsis prie vandens daugeliui tampa neatsiejama šiltojo sezono dalimi, tačiau kartu tai ir metas, kai kasmet fiksuojama daugiausia nelaimių. Gelbėtojai perspėja, kad net ir iš pirmo žvilgsnio rami jūra gali slėpti pavojų, o neatsargumas bei per didelis pasitikėjimas savo jėgomis gali baigtis skaudžiomis pasekmėmis.
1 klaida prie Baltijos jūros gali baigtis skaudžia tragedija: įspėja, kol dar nevėlu (nuotr. Fotobankas, BNS/Erikas Ovčarenko, 123rf.com)
Apie tai, kokios situacijos paplūdimiuose pasitaiko dažniausiai ir kaip jų išvengti, naujienų portalui tv3.lt pasakoja Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas.
Atskleidė, kokie pavojai dažniausiai tyko poilsiautojų
Pasak J. Pirožniko, viena dažniausių nelaimių priežasčių – pernelyg toli nuo kranto nuplaukiantys žmonės. Gelbėtojai su tokiomis situacijomis susiduria nuolat – patruliuodami vandens motociklais jie pastebi poilsiautojus, kurie nė nepajunta, kaip atsiduria pavojingame atstume.
Patruliuodamas paplūdimyje jis neretai priplaukia prie toli nuplaukusių žmonių ir pirmiausia užduoda vieną klausimą: „Ar žinote, dėl ko prasideda skendimas?“
Kaip sako gelbėtojų vadas, daugelis nustemba išgirdę atsakymą – dažniausiai nelaimės prasideda ne dėl bangų ar stipraus vėjo, o todėl, kad žmonės neįvertina savo jėgų.
„Pagal Palangos miesto paplūdimio taisykles, nuo kranto galima nutolti ne daugiau kaip 50 metrų. Tačiau būna, kad žmonės nuplaukia ir 300 metrų ar daugiau. Tokiais atvejais tenka juos parplukdyti atgal“, – sako jis.
Anot J. Pirožniko, poilsiautojai taip pat turėtų nepamiršti, kad vaikai prie vandens privalo būti nuolat prižiūrimi. Gelbėtojai ne kartą yra susidūrę su situacijomis, kai mažamečiai jūroje lieka be suaugusiųjų priežiūros.
„Jei tėvai stovi ant kranto, o vaikas – iki kaklo paniręs vandenyje už 30–40 metrų, pavojui kilus jie tiesiog nespėtų sureaguoti. Užtektų vienos didesnės bangos ir vaiką galėtų įtraukti – per tokį atstumą tėvai net nespėtų pribėgti“, – pabrėžia jis.
Kodėl atgalinės srovės tokios pavojingos?
Gelbėtojų vadas pasakoja, kad nemažai žmonių neįvertina ir kito pavojaus – atgalinių srovių. Net tada, kai paplūdimyje iškelta geltona vėliava, reiškianti, kad maudytis pavojinga, daugelis vis tiek brenda į jūrą.
Pasak jo, žmonės dažnai mėgaujasi bangomis, šokinėja vandenyje ir nepastebi, kad srovė juos pamažu neša vis toliau nuo pradinės vietos.
„Po valandos žmogus gali atsidurti jau apie 20 metrų nuo tos vietos, kur įėjo į vandenį – ir to nepajusti. Grįždamas atgal jis gali patekti į duobę, gauti gurkšnį vandens, prasideda panika, o tada ir skendimas“, – aiškina gelbėtojų vadas.
J. Pirožnikas pabrėžia, kad pavojingiausia tokiose situacijose – panika. Jo teigimu, svarbu žinoti, kaip elgtis, o ne desperatiškai bandyti kovoti su vandeniu.
„Tereikia išpūsti orą, sulaikyti kvėpavimą, panerti ir praplaukti. Jei papuolėte į srovę, kuri neša į šoną ar jūrą, nesipriešinkite – atsipalaiduokite ir laikykitės ant vandens paviršiaus. Srovė trunka neilgai, tada ji pasitraukia. Tuomet ramiai ir saugiai galite išplaukti į krantą“, – pataria J. Pirožnikas.
Ar verta pulti gelbėti skęstantį žmogų?
Nors pamačius nelaimę pirmoji mintis dažnai būna šokti į vandenį, gelbėtojų vadas ragina pirmiausia įvertinti savo galimybes. Anot jo, gelbėti kitą žmogų reikėtų tik tuo atveju, jei esate patyręs plaukikas ir neabejojate, kad patys nepateksite į pavojų.
„Priešingu atveju vietoj vieno nuskendusio gali būti du. Todėl pirmiausia visada reikia kviesti pagalbą“, – pabrėžia jis.
Jeigu yra galimybė, žmogui geriau padėti nuo kranto – numesti gelbėjimosi ratą, plūduriuojantį daiktą, tuščią 5 litrų vandens butelį arba paduoti virvę, jei nelaimė ištiko netoli seklumos.
„Jei patys įšoksite į vandenį, srovė gali nunešti ir jus, ir tą, kurį bandote gelbėti“, – perspėja gelbėtojų vadas.
J. Pirožniko teigimu, saugus poilsis prie jūros pirmiausia prasideda nuo elementarių taisyklių laikymosi.
Jis primena, kad į vandenį nereikėtų eiti persivalgius, apsvaigus nuo alkoholio ar jaučiantis prastai. Taip pat rekomenduojama nesimaudyti vienam ir visuomet atkreipti dėmesį į paplūdimyje iškeltas vėliavas bei gelbėtojų nurodymus.
„Jei turite sveikatos problemų ar negalavimų, pasakykite apie tai gelbėtojams arba praneškite šalia esantiems žmonėms. Į vandenį vienas žmogus neturėtų eiti – taip išvengtume pavojingų situacijų“, – akcentuoja jis.
Karštomis dienomis pajūris būna ypač sausakimšas, todėl gelbėtojams kartais sudėtinga greitai pasiekti įvykio vietą. Dėl šios priežasties jie neretai pasitelkia vandens motociklus, kuriais perveža pagalbos laukiančius žmones ir bendradarbiauja su medikais.
„Per karščius labai svarbu dėvėti galvos apdangalus, turėti skėčius nuo saulės, gerti pakankamai vandens ir vengti alkoholio paplūdimyje.
Taip pat primenu – bendruose paplūdimiuose draudžiama vedžioti šunis. Šventojoje tam yra įrengtas specialus paplūdimys gyvūnams“, – pabrėžia gelbėtojų vadas.
Tadas Kreišmontas – esu itt.lt vyriausiasis redaktorius, rašantis ne tik apie technologijas ir inovacijas, bet ir apie kasdienes temas, artimas kiekvienam iš mūsų. Mano straipsniuose galima rasti naudingų patarimų, sodo gudrybių, įžvalgų apie astrologiją bei skanaus maisto idėjų.
